Dreba dėl pašalpų

Konsultacinėje įmonėje, kuri rengia įvairių užsienio kompanijų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus, dirbusi moteris šiuo metu laukiasi trečiojo vaiko.

Antrąją dukrelę klaipėdietė gimdė Londone ir šį kartą net nesuabejojo, ar Didžioji Britanija bus svetinga jos trečiajai atžalai.

"Daugiausiai šūkauja ir virkauja tie, kurie nedirba arba ką tik atvažiavo ir neturi darbo. Pagalvokime, koks darbdavys išmes gerai dirbantį darbuotoją? Anglijoje darbo – iki soties. Tačiau juk pilna mūsų brolių lietuvių, kurie susitvarkė dokumentus pašalpoms gauti ir išvažiavo atgal į Lietuvą, sočiai čia gyvena. Juk tai yra įžūlumo viršūnė. Kam šaliai tokie imigrantai? Čia pašalpininkams duodami valstybiniai namai nuomai, mokami nuompinigiai", – pasakojo klaipėdietė Audronė.

Moteris sutuoktinis yra Rusijos pilietis. Tačiau ir jis visiškai nesijaudina dėl Didžiosios Britanijos užmojo išstoti iš Europos Sąjungos.

"Jis baigė tris aukštuosius ir čia jau gyvena du dešimtmečius. Aukštos kvalifikacijos specialistai čia graibstyte graibstomi", – tvirtino moteris.

Baltieji tapo mažuma?

Pasakodama apie anglų nuotaikas, pastūmėjusias atsiskyrimui nuo ES, Audronė pripažino, kad gyventojų kantrybė trūko dėl nevaldomos imigracijos bangos.

"Tai juk didelė banga atėjūnų, kurie tikisi to paties, kaip ir dalis lietuvių – pašalpų ir nemokamo būsto. Nemanau aš, kad visi šie šimtai tūkstančių pėsčiomis per Europą traukė darbo ieškodami. Visi matėme, kas dėjosi prie Lamanšo tunelio – tūkstančiai imigrantų ropštėsi į traukinius, veržėsi į sunkvežimių priekabas", – prisiminė klaipėdietė.

Audronė tikino, kad ir jos šeima dėl nevaldomos imigrantų bangos net nusprendė palikti savo namus ir išsikėlė gyventi iš Londono.

Moteris prisiminė, kaip teko stebėti imigrantų okupuotą mokyklos stadioną. Palapinių miesteliu virtusi vaikų užsiėmimo vieta netrukus prasmirdo imigrantų išmatomis.

"Londone, kaip ir Maskvoje, tikrų šio miesto gyventojų nėra – vieni imigrantai. Tuo metu, kai gatvėse jau buvo sudėtinga sutikti baltaodį žmogų, mes ėmėme jaustis, lyg baltos varnos. Nieko neveikiančių, gatvėmis besišlaistančių imigrantų buvo tiek, kad tapo baugu leistis į metro. Gyvenome prestižiniame Londono rajone, labai geroje vietoje, šalia upės nuomojome namą", – pasakojo dviejų dukrelių mama.

Staiga šiame rajone ėmė kilti nuomos kainos, nors atrodė, kad įgalinčių mokėti nemažus pinigus už būstą nepadaugėjo.

"Nusprendėme, kad nėra čia ko kankintis. Vyras – informacinių technologijų specialistas, kuriam nėra svarbu, kokiame mieste gyveni. Išsikraustėme į šalies pietus, į Bornmutą, miestą prie jūros, kur kol kas nėra tokio baisaus imigrantų srauto", – tikino moteris.

Atvyksta tik azijiečiai

Tačiau netrukus net ir kurortą primenantį Bornmutą pasivijo krizė.

"Mieste veikia daug anglų kalbos mokyklų. Tačiau į šalį nustojo važiuoti ne tik rusai, bet ir ispanai ar portugalai, kurie čia atvykdavo ilsėtis ir mokytis anglų kalbos. Dabar atvažiuoja tik azijiečiai. Mokyklos neteko savo klientų ir joms teko užsidarinėti, buvo atleisti darbuotojai", – pasakojo klaipėdietė.

Yra manančiųjų, kad dėl nekylančių atlyginimų yra kalti imigrantai. Esą pigi darbo jėga lepina darbdavius, kurie nėra suinteresuoti mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams.

Dabar imti paskolas – beprotybė

Kita dienraščio kalbinta klaipėdietė Nijolė tikino, kad ji su vyru Didžiojoje Britanijoje dirba ir gyvena šeštus metus.

"Tačiau vis tiek galvoju sugrįžti atgal į Lietuvą. Čia aš nesiryžčiau imti didelės paskolos iš banko nuosavam būstui įsigyti. Jei tai daryčiau, tai tik Lietuvoje. Visi baiminasi, kad kris svaro kursas ir nežino, kaip teks išsimokėti paskolas. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto kainos labai smarkiai išaugo. Mokėti tokius pinigus, nebūnant tikram dėl ateities, niekas nesiryžta", – kalbėjo Nijolė, dirbanti drabužių parduotuvėje.

Lietuviai pastebi, kad tie, kurie spėjo pakeisti paskolų sutartyse kintamas palūkanas į fiksuotas, jaučiasi ramesni.

Kita klaipėdietė Audronė taip pat patikino, kad būsto kaina Londone neįtikėtinai šoktelėjo.

"Mūsų namas, kuriame gyvenome Londone, buvo įsigytas už 250 tūkst. svarų sterlingų, tačiau savininkas jau po penkerių metų jį įkainojo 700 tūkst. svarų sterlingų sumai. Nekilnojamojo turto kainos augo beprotiškai", – pastebėjo Audronė.

Liepė važiuoti namo

Paskelbus referendumo rezultatus britų pyktį imigrantams savo kailiu pajuto ne tik lenkai, rumunai, bet ir lietuviai.

"Socialiniuose tinkluose dalijamasi žiniomis apie tokius nutikimus. Moteris lietuvė pietavo su dukra kavinėje, o šalia sėdėjusios dvi anglės pareiškė, jog abi lietuvės tegul važiuoja namo. Visi jau girdėjo, kad lenkai buvo užpulti ir sumušti. Tačiau už rasistinius pasisakymus čia keliamos baudžiamosios bylos. Niekas negali čia įžeidinėti kitataučio ar musulmono", – pasakojo kita klaipėdietė Giedrė, kuri Anglijoje gyvena nuo praėjusių metų spalio.

Neramios mintys šiuo metu kankina įvairiausių tautybių atstovus Anglijoje.

Šalia Giedrės namų portugalas verslininkas, turintis vynų parduotuvėlę, savo klientams pasiskundė, kad jis nėra tikras dėl ateities.

"Veikiausiai atsiras nauja mokesčių ar muitų sistema. Portugalas pasakojo, kad nežino, ar jam pavyks išsaugoti savo šeimos verslą. Skundžiasi ir lietuviai, lenkai, turintys verslus", – pasakojo Giedrė.

Smulkių parduotuvėlių, kurių pilna Bornmuto mieste, savininkai lenkai ir kitai klaipėdietei skundėsi, kad jaučia įtampą dėl verslo ateities.

Uždraudė valgyti kiaulieną

Dviejų dukra mama Audronė patikino, kad ši šalis imigrantui yra patraukli būtent tuo, kad pradedančiajam savo verslą čia sudaromos puikios sąlygos.

"Viskas apgalvota, supaprastinta. Lietuvoje savo verslo taip lengvai nepradėsi. Šalis sugeba duoti gerų dalykų tam, kuris ko nors siekia", – pastebėjo moteris.

Tiesa, patyrę imigrantų krizę dabar anglai susivokė, kuo atsirūgo tolerancija ir svetingumas kitataučiams.

Audronė prisiminė atvejį, kaip jai teko ieškoti Londone dukrai vietos ikimokyklinėje įstaigoje.

"Pirmenybė buvo suteikta ne mūsų šeimai, kurioje dirba abu tėvai ir nesėdi valstybei ant sprando, o imigrantei musulmonei su keliais vaikais. Man teko vežti dukrą kitą rajoną, tuomet lėkti pačiai į darbą, vėluoti, atsiprašinėti. O kažkokia ponia, kuri gauna pašalpą, niekur nedirba, savo vaiką patogiai prie namų veda į mokyklėlę", – piktinosi klaipėdietė.

Lietuvė Audronės dukra mokyklėlėje – viena iš nedaugelio šviesiaodžių vaikų buvo ypač giriama dėl išsiauklėjimo ir mandagių manierų.

"Mes pastebėjome, kad tai imigrantų vaikai ėmė sau leisti kur kas daugiau nei visi kiti. Imigrantai musulmonai nuolat reikalauja ypatingų teisių ir privilegijų. Mane pribloškė mokykloje paskelbta žinia, kad net mokytojai, ne tik mokiniai, prašomi nesinešti į ugdymo įstaigą kiaulienos, nes jos valgymas įžeis musulmonus. Man kyla klausimas: o kur šių imigrantų noras integruotis, kur vietos bendruomenių teisė nekeisti savo gyvenimo būdo, nepriklausomai nuo to, įsikūrė kaimynystėje musulmonai ar ne?" – klausė moteris.

Klaipėdietė taip pat pastebėjo, jog jau senokai nieko nestebina tai, kad mokyklose musulmonams jau tiekiamas atskiras pietų racionas.

Darželių kainos – kosminės

Trečiojo vaiko laukianti mama pasakojo, kad galimybė vesti vaiką į darželį net ir dirbančiam žmogui yra didelė prabanga.

"Darželių pilna, bet jie yra mokami. Diena darželyje Londone kainuoja 75 svarus, o Bornmute – 50 svarų. Per mėnesį darželiui Londone reikia išleisti pusantro tūkstančio svarų, o kartais net ir du tūkstančius. Juk tai visa alga. O kur dar būsto nuoma?" – kainomis stebėjosi Audronė.

Net tokiu atveju, kai šeimoje dirba du asmenys, darželio mokesčiams tenka pakloti kone pusę šeimos biudžeto.

Gydymas – nemokamas

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi klaipėdietė Giedrė, kuri netrukus pradės dirbti socialinės rūpybos srityje, tikino, kad imigrantai labiausiai baiminasi pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje.

"Juk sveikatos priežiūra čia nemokama. Kai tik atvykau čia, kreipiausi dėl gydymo įstaigos, susiradau šeimos gydytoją, buvo užvesta kortelė. Nors ir nedirbau, buvau ką tik atvykusi, užregistravimas ir pirminė apžiūra man nieko nekainavo. Tuo ir naudojasi imigrantai. Patys anglai skundžiasi, kad eilės medicinos įstaigos nusidriekė būtent dėl imigrantų bangos", – pastebėjo mergina.

Tačiau į lietuvės atmintį įstrigo ir kita istorija – viena senyva britė viešai pasipiktino imigrantais, kurie neva paglemžia darbo vietas.

"Paaiškėjo, kad taip kalbėjo iš pašalpų gyvenanti britė, kuri pati net neieško darbo. Mano galva, darbštumas nesusijęs su rase. Jei nori dirbti, nesvarbu iš kokios šalies esi, susirasi darbą. Čia darbo pasiūla yra labai didelė, tik reikia ieškoti ir stengtis", – akcentavo Giedrė, kuri Didžiąją Britaniją pasirinko po dviejų su puse metų, praleistų Airijoje.