Žemaičiai paniro į intrigas, kuriose linksniuojamas ir pontifiko vardas. Telšiškiai į kitais metais planuojamas žemaičių krikšto minėjimo iškilmes pakvietė popiežių Benediktą XVI. Tačiau pajūrio žemaičiai reikalauja, kad Šventasis Tėvas atsiprašytų žemaičių už prievartinį krikštą.

Pasklido pareiškimų, jog Pasaulio žemaičių sueigoje buvo nuspręsta, kad popiežius į Lietuvą turėtų atvykti ne švęsti žemaičių krikšto jubiliejaus, o atsiprašyti už prievartinį jų krikštą.

Tikisi sulaukti vizito

Tikimasi, kad popiežius į Lietuvą atvyks 2013 metų rugpjūčio 4-ąją. Lietuvoje yra lankęsis popiežius Jonas Paulius II. Jis čia viešėjo prieš dvidešimt metų, 1993-iųjų rugsėjo 4–8 dienomis.

Telšių vyskupija jau pradėjo ruoštis grandioziniams renginiams, tačiau Bažnyčios atstovai pripažįsta, kad baiminasi dėl galimų išpuolių prieš Šventąjį Tėvą.

Mintis žemaičių krikšto 600 metinių paminėjimui pasikviesti popiežių kilo Telšių merui Vytautui Kleivai.

„Žemaičių krikštas, ir be popiežiaus, tai kaip čia atrodys? Tačiau meras popiežiaus į svečius kviesti negali. Todėl apsilankiau pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir išsakiau sumanymą. Kreipėmės ir į Prezidentūrą. Popiežių į šalį gali pasikviesti tik šalies vadovai“, – aiškino V.Kleiva.

Kol kas nutylima, ar popiežius patvirtino, kad atvyks, bet Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris, vyskupo sekretorius ir atstovas spaudai Domas Gatautas tikino, jog žemaičiai tikisi aukščiausio Bažnyčios vadovo vizito.

„Tikimės sulaukti popiežiaus legato, tačiau mes siekiame paties popiežiaus apsilankymo“, – tvirtino D.Gatautas.

Nori atkurti karalystę

Visgi viešumoje pasklido pareiškimų, jog gegužę Palangoje vykusioje Pasaulio žemaičių sueigoje buvo nuspręsta, kad popiežius į Lietuvą turėtų atvykti ne švęsti žemaičių krikšto jubiliejaus, o atsiprašyti už prievartinį jų krikštą, kuris nusinešė daugybę gyvybių.

Sueigoje tąkart net rimtai prabilta, kad reikėtų atstatyti Lietuvos Karalystę su šiuolaikiškai patobulinta Karaliaus įstaiga.

Išplatintame šios sueigos dalyvių pareiškime sakoma, kad popiežiaus atsiprašymo reikalauja dalis Žemaičių kultūros draugijos narių.

Šios draugijos valdybos narys istorikas Vacys Vaivada tikino, kad Žemaičių kultūros draugija niekada tokio sprendimo nepriiminėjo.

„Aš nedalyvavau šioje sueigoje, tačiau mane pasiekė žinios, kad kolegos liko pasipiktinę. Man regis, kažkas pasinaudojo ne tik žemaičių vardu, bet ir pasistengė apeliuoti į žemaičių aplinką. Žmonės pasijuto apgauti. Kalbėjau su plungiškiais ir kauniečiais draugijos nariais, kurie tikino, kad toks nutarimas atsirado manipuliuojant“, – tikino V.Vaivada.

Renginyje dalyvavęs Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas Lupeika sakė taip pat net negirdėjęs, kad būtų prašoma balsuoti arba pasirašyti po karalystės atkūrimo nutarimu.

„Nors aš ne prieš, man patiktų, kad būtų atkurta karalystė, bet Palangoje tokių dokumentų niekas nerengė“, – teigė politikas.

Bijo akibrokštų ir boikoto

Tačiau viešumoje paskleisti pareiškimai apie reikalavimą popiežiui atsiprašyti žemaičių ne juokais įvarė nerimo ir Bažnyčios vadovams.

„Mes baiminamės dėl galimo išpuolio prieš Šventąjį Tėvą. Juk jo vizitą stebės ir pasaulio visuomenė. Kaip mes atrodysime prieš pasaulio tikinčiuosius, jei kažkokie žemaičių veikėjai mėgintų popiežiui tokius pareiškimus pateikti?“ – pastebėjo D.Gatautas.

Telšių vyskupija nėra atsakinga už popiežiaus saugumo užtikrinimą, Katalikų bažnyčios vadovo apsauga bus rūpinamasi valstybiniu mastu.

„Aš asmeniškai laukiu visokių žmonių akibrokštų, juk visiems geras nebūsi. Mūsų renginys bus minimas Europos mastu, tad kaip lietuviai atrodys, jei kažkas ims boikotus rengti?“ – nuogąstavo Telšių vyskupijos vicekancleris.

Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris prasitarė, kad dėl sumaištį keliančių pajūrio žemaičių net manoma suorganizuoti 15 autobusų virtinę, kuria tikintieji nuvyktų į Vatikaną ir Šv. Petro aikštėje išskleistų didžiulę Žemaitijos vėliavą.

„Taip mes norime parodyti, kad žemaičiai ne prievarta juk buvo pakrikštyti. Kodėl niekas nenori paskaityti pačių žemaičių paruošto rašto, kuriuo prieš 600 metų jie patys paprašė būti pakrikštyti?“ – tikino Telšių vyskupijos vicekancleris.

Religinių renginių organizavimo išlaidos kol kas gula tik ant vyskupijos pečių.

„Valstybė prisidėjo prie objektų rekonstrukcijos. Aš esu Telšių katedros klebonas ir matau, kad katedros rekonstrukcijos nespės pabaigti. Manau, suspėsime tik pusę to, ką planavome“, – apgailestavo D.Gatautas.

Stato liftą į „rojų“

Vyriausybė yra patvirtinusi Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metų programą, kuria siekiama įamžinti svarbiausius su krikštu Žemaičių vyskupystėje susijusius įvykius.

„Pasiruošimui šiems renginiams dviem etapais skirta 3,2 mln. litų. Minimaliais skaičiavimais, mums reikėtų 6,3 mln. litų“, – tikino Telšių meras V.Kleiva.

1,6 mln. litų skirta Telšių katedros šventoriui ir Kražių bažnyčiai sutvarkyti, vėliau dar papildomai 400 tūkst. litų – Varnių bažnyčios Žemaičių vyskupų kriptai tvarkyti, Telšių kunigų seminarijos pastatui remontuoti, Telšių katedros vitražams pagaminti.

„Norime Kunigų seminarijoje įrengti liftą į rojumi pramintą apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria apylinkių vaizdai. Laiptais užlipame, bet vyresnio amžiaus žmonėms tai sunku“, – teigė Telšių meras V.Kleiva.

To miesto meras džiaugėsi, kad Telšiai turės 900 vietų amfiteatrą.

Po dviejų savaičių į Telšius suvažiuoja visų šalyje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriai. Jie susitiks su Telšių vyskupijos vadovais ir aptars popiežiaus vizito detales.

„Tikiu, kad diplomatiniu korpusu bus darbuojamasi. Juk tai yra rimtas renginys“, – tvirtino D.Gatautas.

Palaiminimas – iš ekrano

Jei paaiškėtų, kad popiežius ir jį lydintys asmenys tikrai apsilankys Lietuvoje, Telšių vyskupija planuoja, kad Šventasis Tėvas galėtų nakvoti jam specialiai parengtuose apartamentuose vyskupijos patalpose.

„Jei sulauksime tik popiežiaus legato, kuris ir aukotų pagrindines šventės mišias, tikimės, kad popiežiaus palaiminimą išvysime per tiesioginį teletiltą su Vatikanu. Naujai rekonstruotame stadione galima vaizdo techniką sumontuoti ir švieslentėje tikimės išvysti tiesioginį vaizdą iš Vatikano“, – atskleidė Telšių vyskupijos atstovas.

Nors vis dar diskutuojama, kur turėtų vykti pagrindinės mišios, tačiau nuomonės linksta į tai, jog jos turėtų vykti Telšių stadione.

„Buvo norima pagrindines mišias aukoti Varniuose, kur įvyko krikštas, bet ten mažai vietos. Juk tikimės, kad atvyks daugybė tikinčiųjų“, – teigė D.Gatautas.

Jubiliejui žemaičiai ruošia daugybę renginių Žemaičių Kalvarijoje. Liepos pabaigoje čia visą savaitę įvairios katalikiškos organizacijos rengs konferencijas ir kitus renginius.

Rugpjūčio pradžioje renginiai persikels į Telšius, kurs vyks istorikų ir teologų konferencija, veiks kryždirbių paroda, bus eksponuojama paroda apie žemaičių krikštą, vyks eucharistinis kongresas.

„Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, jaunimo grupė po vakarinių mišių išeis pėsčiomis į Telšius“, – pasakojo D.Gatautas.