Šilumos kainą sudaro pastovieji ir kintamieji kaštai. Pastarieji tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Jei po daugiabučio renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos – mažiau deginama kuro ir naudojama kitų resursų.

„Pastovieji kaštai po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja“, – pasakojo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Ekspertas pridūrė, kad dėl žemos oro temperatūros nulemto didesnio energijos kiekio sunaudojimo ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai kainos didėjimo, šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau. Visgi didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis ir kt. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį.

Kaip apskaičiuojama šilumos kaina?

V. Lukoševičius sakė, kad dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas.

„Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama“, – paaiškino Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Atskiro daugiabučio šildymo sąskaitas lemia ir šilumos suvartojimas. Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ūkio aptarnavimui skirtų pastoviųjų sąnaudų. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos.

Šilumos tinklų modernizavimas

Priemonė mažėjančiam šilumos energijos poreikiui kompensuoti – šilumos tinklų atnaujinimas. Nors investicijos didelės, tačiau sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą: padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus, padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą. Tiesa, šios naudos neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiektos naudos yra ilgalaikės.

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta pažymėjo, kad, siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių“.