Teistas – nebūtinai kalėjęs
Lietuvoje už kriminalinius nusikaltimus kaltais pripažinti asmenys sulaukia apkaltinamųjų nuosprendžių ir bausmių.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė teisėja Daiva Jazbutienė pasakojo, kad labai dažnai su teise nesusiję žmonės nežino, ką reiškia žodis „teistumas“, ir mano, kad tai yra laikas, kai nuteistas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.
„Už kriminalinius nusikaltimus nuteisti žmonės nebūtinai turi būti įkalinti. Jokia naujiena, kad bausmės gali būti įvairios, pradedant viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda ar net laisvės atėmimo bausmės atidėjimu. Kai žmogui paskirta bet kokia bausmė, yra tam tikras laikas, kada jis laikomas teistu, ir dėl to turi pasekmes. Tai reiškia, jei jis padarys naują nusikalstamą veiką, jis bus laikomas teistu, todėl naujos bausmės skyrimo ir asmenybės charakterizavimo klausimai bus kitokie nei neteisto asmens. Kiekviena bausmė turi dar tam tikrą laiką, kai ją atlikus žmogus laikomas teistu, tai vadinama teistumu. Teistumo terminai yra skirtingi, tai priklauso nuo nusikaltimo sunkumo“, – paaiškino teisėja.
Kartais žmogus yra neteistas, bet įvykdęs nusikaltimą. Taip atsitinka, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju.
Susitaikymas įmanomas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Tam turi būti įrodyta, kad žmogus įvykdė nusikaltimą, jo kaltė konstatuojama, bet auka jam atleido ir su juo susitaikė.
Teistumo terminai yra skirtingi, tai priklauso nuo nusikaltimo sunkumo.
Tokį sprendimą turi patvirtinti teisėjas. Tokiu atveju kaltininkas teistumo neturi, bet tam turi būti tam tikros sąlygos.
„Kitas atvejis, kai nėra teistumo, yra laidavimas. Bet teismas pripažįsta, kad tas asmuo yra įvykdęs nusikalstamą veiką“, – patikino teisėja.
Apribojimai įsidarbinant
Teistumas gali sukelti problemų įsidarbinant. Jau atsirado tokių apribojimų dirbantiesiems su vaikais, o dar anksčiau jų buvo darbinantis teisėsaugos įstaigose.
Toks žmogus negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Net jei teistumas pasibaigęs, būtų atkreipiamas dėmesys į šį biografijos faktą.
Teisti asmenys netenka kai kurių teisių, pavyzdžiui, jie negali tapti medžiotojais, teisėtai įsigyti ginklą.
Teistumas yra kliūtis įsidarbinti ir valstybės tarnyboje.
Kai šis terminas baigiasi, teistumas jam negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Kitas dalykas, kai kalbama apie nusikaltimo ir skirtos bausmės moralines pasekmes.
Teisėja D. Jazbutienė svarstė, kad visuomenė nevienodai vertina senas nuodėmes. Visuomenės interesas žinoti yra nevienodas, viskas priklauso nuo asmens, apie kurią kalbama.
Visus skundus atmeta
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė tikino, kad kalbėti apie pripažintų kaltais asmenų teisę reikalauti pašalinti iš interneto senus straipsnius apie juos yra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetencija.
Šios tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė į šį klausimą atsakė nedviprasmiškai.
Pasak jos, visuomenės informavimo priemonės naudojasi specifinėmis teisėmis, garantijomis ir išimtimis iš bendrų asmens duomenų apsaugos taisyklių.
„Nors teisė būti pamirštam yra įtvirtinta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, tačiau Lietuva šios teisės taikymui, kai asmens duomenys tvarkomi įgyvendinant saviraiškos ir informacijos laisvę, yra įtvirtinusi išimtį. Kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, minėto reglamento 17 straipsnis („Teisei būti pamirštam“) yra netaikomas. Lietuvos įstatymų leidėjas įtvirtino praktiškai absoliučią „teisės būti pamirštam“ išimtį Lietuvoje. Taigi žiniasklaidos priemonės turi teisę nepamiršti nusikaltimą (nesvarbu kokio sunkumo) įvykdžiusio asmens net ir praėjus ilgam laikui ar išnykus teistumui, – paaiškino J. Kučinskaitė. – Žinoma, nusikaltimą įvykdęs asmuo gali kreiptis į žiniasklaidos priemonę (paprastai tai būna naujienų portalai), kuri paviešino jo duomenis, su prašymu juos pašalinti. Tačiau šalinti ar nešalinti asmens prašomą informaciją yra visiškai tos visuomenės informavimo priemonės redakcijos ir / ar vadovybės diskrecijos teisė. Jokia atsakomybė už nešalinimą ir prašymo „būti pamirštam“ netenkinimą nėra numatyta.“
Visi skundai, kuriuos žurnalistų etikos inspektorius gauna iš nusikaltimus įvykdžiusių asmenų dėl teisės būti pamirštam neįgyvendinimo, būna atmetami.
Naujausi komentarai