Nors mokyklose lydere išlieka anglų kalba, tačiau vis daugiau klaipėdiečių pageidauja mokytis rusų. O prancūziškai mokėti nori vos keli uostamiesčio moksleiviai.

Rusų kalba grįžta

Išnyko ankstesnis priešiškumas, atsiradęs sovietiniais laikais dėl privalomo rusų kalbos mokymo. Be to, rusiškai išmokti nėra sudėtinga ir tas mokėjimas daug kur pritaikomas. Taip rusų kalbos atgimimą paaiškino Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Skyriaus specialistės Birutės Butkienės manymu, uostamiestyje gyvena daug mišrių šeimų, kurių atžalos pageidauja mokytis būtent rusų kalbos.
Kalbų kursai taip pat sulaukia vis daugiau norinčio rusiškai prabilti dirbančio jaunimo, o vyresni lankytojai nori patobulinti savo žinias.

O štai senoji, aristokratams priskiriama prancūzų kalba užleidžia pozicijas, nors Briuselyje – vienoje iš Europos parlamentarų būstinių – be jos sunkiai išsiverstumėte.
Pasak B.Butkienės, prancūzų kalbos dabar mokosi mažuma moksleivių. Po kelerių metų gali nutikti taip, kad ji apskritai išnyks iš mokymo programų.

Šiuo metu Klaipėdos mokyklose prancūzų, kaip pagrindinės užsienio kalbos, mokosi vos vienas šeštokas ir aštuntokas. Šiek tiek daugiau besimokančiųjų yra vyresnėse klasėse. Manoma, kad prancūzų kalba didesnio susidomėjimo nesulaukia dėl  tradicijų stokos mieste.

Populiarumą mokyklose praranda ir vokiečių kalba. L.Prižgintienė negalėjo paaiškinti tokio pasikeitimo priežasčių. Kursų organizatoriai taip pat pastebi, kad vokiečių kalba nebėra tokia paklausi kaip anksčiau.

Merui reikia vertėjo

Žmogaus amžių galima atspėti ir pagal tai, kaip jis moka kurią užsienio kalbą. Jei klaipėdiečiai iki 25 metų geriau moka anglų, tai vyresnioji karta lengviau susikalbėtų su kaimynais rusais. O štai kai reikia prabilti angliškai, situacija tampa kebloka.
Apie Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus anglų kalbos žinias sklando anekdotai.
Dažnai su užsienio delegacijų atstovais priverstas bendrauti meras prisipažįsta vis dar besimokantis anglų kalbos, o dabar ir apskritai ją primiršęs.
"Mano amžiuje tai sekasi vis sunkiau", – teisinosi 59 metų miesto savivaldybės vadovas.

Nors R.Taraškevičius savo anglų kalbos supratimą įvertino gana aukštai – apie 60–70 proc., tačiau prabilti ja vis nesiryžta. Tad į talką kviečiasi vertėjus.

Perpus mažesniais procentais jis įvertino savo vokiečių kalbos, kurios mokėsi mokykloje, žinias. O štai dėl rusų kalbos merui jokių problemų nekyla.
Savivaldybės valdininkui patartina mokėti anglų ir vokiečių kalbas. Būtent jomis pavyksta susišnekėti su daugelio čia atvykstančių delegacijų atstovais.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Liutauras Kraniauskas pasakojo, kad vertėjų dažniausiai prireikia aukštesnio rango valdininkams. Einantieji žemesnes pareigas ir dirbantys su užsienio projektais valdininkai priversti patys mokėti kalbą.

Retesnių kalbų vertėjų ieškoti kol kas neprireikė, daugelis atvykėlių moka angliškai. O štai kinai ne kartą patys pasirūpino vertėju – atsivežė puikiai lietuviškai kalbantį tautietį. Pernai savivaldybėje lankėsi 25 užsienio šalių delegacijos, šiemet – jau 29.

Išgelbėjo norvegai

Viešosios įstaigos "Varsnelė" direktorė Nina Jermošenko neslėpė pernai jau galvojusi apie mokyklos uždarymą. Išgelbėjo norvegai, vis dar mielai įdarbinantys lietuvius.
Didelė anglų kalbos kursų konkurencija ir brangi patalpų nuoma būtų padėjusi tašką veiklai, tačiau prieš porą metų į norvegų kalbos kursus pradėję plūsti žmonės privertė apsigalvoti.

Pagrindiniai šių kursų lankytojai – statybininkai ir medikai. Kai kurie jų grįžta porą savaičių pasimokyti, o po to vėl išvažiuoja dirbti į Norvegiją.

N.Jermošenko teko girdėti, kad ir puikiai angliškai kalbančiam specialistui Norvegijoje nepavyks užimti aukštesnių pareigų, jei nekalbės vietos kalba. Kai kurie darbdaviai už tai iš Lietuvos atvykusiems darbininkams moka priedus.

Klaipėdos universiteto kalbų centras taip pat sulaukia interesantų, pageidaujančių mokytis norvegų kalbos. Tačiau jiems dažniausiai tenka atsakyti, nes nėra dėstytojo. Universitetas gali pasiūlyti tik norvegų kalbos įvadą.

Pageidauja ir egzotikos

Ispanų ir švedų – šių kalbų kursai sulaukia daugiausiai dėmesio universiteto Kalbų centre, kur mokytis padedama ne tik studentams. Truputį anksčiau "ant bangos" buvo danų ir norvegų.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų centro administratorė Virginija Jurgaitytė sakė, kad kalbų mokymąsi lemia praktiniai sumetimai: planuojama emigracija, būsimi mokslai ar darbas. Nors pasitaiko, kad krimsti svetimą kalbą paskatina susižavėjimas aplankyta šalimi.

Sulaukiama skambučių iš pageidaujančių išmokti italų, kiek rečiau – suomių kalbos.
Kiti kursų organizatoriai sulaukdavo interesantų dėl arabų ir kinų kalbų. Moksleiviai pageidautų išmokti japoniškai, o verslininkai – kiniškai.

N.Jermošenko įsitikinusi, kad dėstyti turėtų pedagoginį išsilavinimą turintis žmogus, tad patenkinti visų pageidavimų negalima būtent dėl šios priežasties.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų – dėstyti pageidavo kinas, be gimtosios, nemokantis nė vienos kitos kalbos.

Mokosi ir dūsauja

"Sunkiausia kalba – lietuvių", – patikino N.Jermošenko, paklausta, kuri kalba kelia daugiausiai rūpesčių besimokantiems. Tik antroje ir trečioje vietoje būtų japonų ir kinų.
Kitataučiams mūsų linksniai, gramatinės formos atrodo neįveikiama užduotis. "Mokosi ir dūsauja, nors medžiagą stengiamės pateikti kuo žaismingiau", – juokėsi V.Jurgaitytė. Dažniausiai lietuvių kalbos kursų lankytojais tampa lietuvių antrosios pusės.
Nepadėjo: klaipėdiečiui Gintautui Stasiuliui (centre) anglų kalbos žinios Paryžiuje negelbėjo – vietiniai linkę kalbėti tik gimtąja kalba.

anglų kalbą – 10 826 moksleiviai;
vokiečių – 1108;
prancūzų – 35.

Kaip pasirenkamą antrą užsienio kalbą:

rusų – 7 861;
vokiečių – 2602;
anglų – 411;
prancūzų – 397.