Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais planą.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, 2023-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Plane numatytomis veiklomis ir projektais siekiama pažymėti 1923 metų istorinių įvykių svarbą bei ypatingą reikšmę Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai.

Planuojama sukurti atkuriamosios dokumentikos filmą apie 1923 m. sukilimą Klaipėdos krašte, surengti dviejų dienų tarptautinę konferenciją, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, Vilniuje ir Klaipėdoje įgyvendinti kitus projektus.

Plane numatyta paženklinti istorinį pastatą Šilutėje, kuriame buvo pasirašyta Klaipėdos krašto Seimo deklaracija, identifikuoti asmenis, dalyvavusius Klaipėdos operacijoje ir publikuoti liudijimų apie Klaipėdos operaciją rinkinį, išleisti pašto ženklą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, sukurti ir įrengti meninį objektą, įprasminantį dviejų kultūrų – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – sandūrą „ant rubežiaus“.

Įgyvendinant projektą „1935–1940 m. Lietuvos karinio laivyno kardo sugrąžinimas“ bus atkurtas ir pristatytas visuomenei 1923 m. sukakčiai dedikuotas paradinis Lietuvos karo laivyno ginklas – jūrų karininko kardas.

Plane numatyta parengti ir eksponuoti parodą „1923 m. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, taip pat dokumentinę parodą lietuvių ir anglų kalbomis (virtualią ir kilnojamą) apie Lietuvos atstovybes Klaipėdoje iki krašto prijungimo 1923 m. ir po atplėšimo 1939 m.

Baigiamasis Klaipėdos krašto metų renginys, konferencija ir koncertas, planuojamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais plane taip pat numatyta sukurti mobiliąją aplikaciją (videožaidimą), skirtą 1923-ųjų metų sausio 15-osios įvykiams, parengti metodinę priemonę ir paskaitų ciklą mokytojams su aktualiausia informacija apie 1923 metų įvykius, dokumentų rinkinį „Klaipėdos klausimas Lietuvos užsienio politikoje 1919–1939“, parengti ir išleisti knygą „Klaipėda, 1923“ bei grafinį romaną „Žygis į Klaipėdą“, įgyvendinti leidybos projektą „1923-ieji amžininkų akimis“ ir kitas iniciatyvas.

Šiai progai paminėti bus sukurtas Klaipėdos krašto metų logotipas ir vaizdo užsklanda, o informacija apie Klaipėdos krašto metų minėjimo renginius bus skleidžiama žiniasklaidoje.

1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą.

Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių.