Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, sumanymų, kaip paminėti šią svarbią datą, buvo daugiau, nei reikia.

"Renginių programą dar adaptuosime ir pradėsime ją vykdyti. Renginiai turėtų vykti tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu lygiu. Pasiūlymų buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais", – teigė A. Cesiulis.

Kiek lėšų tam reikės, dar neaišku, nors pinigų niekada nebūna per daug.

Klausimas, kiek reikės pinigų šiai datai paminėti. Esą pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

"Seimas yra priėmęs sprendimą, kad ta proga bus skelbiami Klaipėdos metai, Vyriausybė yra įsipareigojusi, jog bus sudaryta darbo grupė, kuri organizuos renginius valstybės mastu. Labai tikimės, kad į ją bus pakviesti ir klaipėdiečiai, bet kol kas tiesioginių pažadų nėra. Laukiame, kada baigsis rinkimai, tada matysime, su kuo turime reikalą, tuomet ir kreipsimės į Seimą bei Vyriausybę. Kiek lėšų tam reikės, dar neaišku, nors pinigų niekada nebūna per daug", – dėstė Klaipėdos mero pavaduotojas.

Šimtmečio renginių biudžetas dar nesuskaičiuotas. Paramą jau yra pažadėję užsienio lietuviai, tačiau tikimasi, kad pirmiausia tai padarys centrinė valdžia.

"Juk Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas. Tai yra visos valstybės reikalas. Juk ne kartą buvo pabrėžta, kad tai buvo pats svarbiausias tarpukario Lietuvos tarptautinės politikos žingsnis. Miestas, žinoma, skirs tam pinigų, bet kiek, dar nesame svarstę", – teigė A. Cesiulis.