Pirmiausia – Klaipėdoje

Klaipėdoje Saulės užtemimas prasidės 12 val. 11 min., maksimumą pasieks 13 val. 20 min., kai bus uždengta apie 56 proc. Saulės disko.

Užtemimas Klaipėdoje baigsis 14 val. 30 min.

Vilniuje Saulės užtemimas prasidės keliomis minutėmis vėliau nei uostamiestyje – 12 val. 15 min., o maksimumą pasieks 13 val. 26 min., kai bus uždengta 59 proc. Saulės disko.

Lietuvoje dalinis Saulės užtemimas truks kiek daugiau nei dvi valandas.

Maksimumo metu bus uždengta 59 proc. Saulės, užtemimas baigsis 14 val. 37 min.

Įspūdingiausias reginys, kai Mėnulio šešėlis uždengs net 82 proc. Saulės disko, rytoj bus matomas Vakarų Sibiro lygumose.

Jei nesutrukdys debesys

Saulės užtemimas vyksta tada, kai Saulės diską užstoja aplink Žemę skriejantis Mėnulis.

Dalinis užtemimas susiformuoja tuomet, kai Saulė, Mėnulis ir Žemė išsidėsto ne visai idealiai vienoje tiesėje.

Vis dėlto pamatyti šį nedažną reiškinį gali ir nepavykti, nes bent jau kol kas rytoj Klaipėdoje pranašaujami debesuoti orai su lietumi.

Beje, Saulės stebėjimas per užtemimą be apsaugos priemonių – pavojingas akims.

Bet kokie mėgėjiški bandymai žiūrėti į Saulę gali baigtis akių pažeidimais ar net aklumu.

Tad Saulę stebėti galima tik naudojantis profesionaliomis priemonėmis.

Libertas Klimka. Š. Mažeikos nuotr.

Užtemo ir pernai

Klaipėdiečiai, kaip ir visos Lietuvos gyventojai, pastarąjį kartą dalinį Saulės užtemimą turėjo progą stebėti pernai birželio 10-ąją.

Tada tarp 13 ir 15 val. Saulės diską pridengė Mėnulio šešėlis. O Kanadoje, Grenlandijoje, Arktyje ir dalyje Rusijos buvo galima pasigrožėti ir rečiau pasitaikančiu žiediniu užtemimu.

Visiškas Saulės užtemimas pernai dar buvo ir gruodžio 4 d.

Tiesa, tuomet jis buvo stebimas jau priešingame Žemės pusrutulyje, Lietuvoje jis nebuvo matomas.

Pajunti savo menkumą prieš didingus gamtos reiškinius.

Kitas – po šimtmečio

Etnologijos profesorius Libertas Klimka pasakojo savo akimis matęs tris visiškus Saulės užtemimus.

"Savo gyvenime mačiau tris visiškus užtemimus. Sukrečia. Viską žinai, lauki, bet vis tiek pajunti savo menkumą prieš didingus gamtos reiškinius", – teigė profesorius.

Etnologo teigimu, daug žinių apie tai, kaip užtemimus aiškindavo lietuvių protėviai, nėra išlikę.

Tačiau pripažįsta, kad senovėje tai buvo nesuprantamas, gąsdinantis reiškinys, lemiantis įvairias nelaimes.

Būtent vienas įspūdingiausių užtemimų vyko 1954 m. birželio 30 d., kai dalyje Lietuvos apie 16 val. diena trumpam virto naktimi – Saulė dingo, o danguje sužibo žvaigždės.

Lietuvos gyventojai tądien tapo visiško Saulės užtemimo – unikalaus reginio, toje pačioje vietoje matomo vos kas 300–400 metų – liudininkais.

Kitą tokį užtemimą Lietuvoje stebėti bus galima tik beveik po šimto metų – 2 126-aisiais.