Milijoninės investicijos į Lėbartų kapinių žemę neguodžia šiomis savaitėmis artimus žmones laidojusių klaipėdiečių. Purvas, klampynė ir iki juosmens vandens pilnos kapo duobės – kapinių kasdienybė.

Karstus – į vandenį

Kapinėse skubiai kapo duobę kasę duobkasiai prisipažino, jog vos spėja suktis klampodami po purvą.

„Kas keliolika minučių turime išsemti po 15–20 kibirų vandens. Tada vėl kasame. Vandens siurbliai čia neišgelbės. Kasame purve“, – aiškino duobkasių paslaugą siūlantis Jonas.

Vyras pridūrė, kad naujai suformuotuose kapinių kvartaluose purve iki kelių murdosi ne tik duobkasiai, bet ir velionių artimieji.

„Čia iki žiemos turėjo būti nutiesti asfaltuoti keliai. Tačiau papiltas žvyras išsitaškė, duobėse pilna vandens, žmonės juk guminių batų nesineš su savimi, kad artimųjų kapus pasiektų“, – stebėjosi vyras.

Duobkasiai šiuo metu už duobės iškasimą prašo nuo 300 iki 500 litų.

„Tose vietose, kur ypač daug gruntinio vandens, pasakome žmonėms: teks semti vandenį kibirais. Kitą kartą net po nakties tenka važiuoti antrąsyk ir išsemti rytą vandenį, supilti pjuvenas, kad karsto nereikėtų guldyti į vandenį“, – situaciją nupasakojo duobkasys.

Buvo atvejų, kai, laidotuvių procesijai nuo kapinių vartų pasiekus kapavietę, duobėje jau buvo susirinkę 20 cm vandens.

„Žmonės būna pašiurpę matydami, kur teks guldyti karstą. Bet visi tyli, tiek milijonų kainavo kapinių plėtra, o padėtis yra baisi“, – aiškino klaipėdietis.

Duobkasiai skundėsi, kad kone du metrus suvežtiniu gruntu pakeltas kapinių reljefas negelbsti situacijos.

„Nežinia, iš kur tas gruntas. Kitą kartą tenka net sijoti. Iškasame daugybę šiukšlių, todėl dirbame lėčiau, tenka jas išrinkti rankomis“, – piktinosi vyrai.

Įmones pakirto bankrotai

Lėbartuose tokia situacija nutiko dėl to, kad kapinių plėtros darbus vykdžiusios įmonės bankrutavo.

„Kapinių plėtra buvo pradėta 2006 metais. Įmonė “Alfa„ baigė pirmąjį plėtros etapą ir buvo jau pradėjusi antrąjį. Tačiau įmonėje kilo finansinių problemų, metus visi darbai buvo sustoję“, – akcentavo Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Preikšaitienė.

Šį pavasarį konkursą numatytiems 1,4 mln. litų vertės darbams laimėjo įmonė „Granitoidas“.

„Tačiau jie padirbėjo tik pusantro mėnesio ir darbus nutraukė. Tikėjomės, kad nuo birželio iki rudens spės pagrindinius darbus pabaigti“, – aiškino I. Preikšaitienė.

Nuo spalio 21-osios su šia įmone sutartis oficialiai nutraukiama.

Įmonė teigia atlikusi darbų už 46,2 tūkst. litų. Per pusantro mėnesio darbininkai tik į trijų kvartalų teritoriją atvežė grunto ir sudėjo bortelius.

„Jei ne šios problemos, iki rudens jau turėjo būti išasfaltuoti keliai. Ten papilta skalda, tačiau dėl to, kad ant kelių telkšo vanduo, mes nieko negalime padaryti“, – pabrėžė savivaldybės specialistė.

Darbai įstrigo

Visa antrojo kapinių plėtros etapo 8 hektarų ploto teritorija suskirstyta į 14 kvartalų. Devyniuose kvartaluose takai jau išasfaltuoti, o likusioje dalyje – dar ne.

„Jei būtų įrengtas nuolydis ir takai būtų išasfaltuoti, veiktų paviršinė lietaus kanalizacijos sistema. Lietaus vandens surinkimo šuliniai yra įrengti, bet kai kur pavogtos grotelės, dangčiai. Paviršinis vanduo nubėgtų į šulinukus, ir žmonės be problemų galėtų prieiti prie kapų“, – teigė I. Preikšaitienė.

Specialistė tikino, kad kapinėse negalima įrengti drenažo, todėl Lėbartuose kapų duobes ir tvindo vanduo.

„Ne kiekvieną rudenį taip nutinka. Matyt, smarkiai lijo, kad to vandens prisirinko. O ką mes galime padaryti? Juk šiose vietose visuomet pelkės buvo, griovys šalia yra. Vasarą juk tokių problemų nekyla“, – tvirtino I. Preikšaitienė.

Gruntinio vandens lygis kapinių teritorijoje liko tas pats, nors vietomis buvo supilta kone du papildomi metrai grunto.

„Toks projektas. Buvo apskaičiuota, atlikti geodeziniai tyrimai. Nežinau, kaip pakomentuoti, kodėl ten vietomis laikosi vanduo“, – neslėpė I. Preikšaitienė.

Pabaigtuvės dar toli

Savivaldybei rangovai yra aiškinę, kad gruntas į Lėbartus buvo vežamas iš Poškų karjero.

„Aš nemačiau, kad kas nors sijotų gruntą. Nežinau, kaip ten tų šiukšlių galėjo atsirasti“, – teigė I. Preikšaitienė.

Viso antrojo etapo plėtros darbams numatyta 3,3 mln. litų.

Teritorijai sutvarkyti, asfaltbetonio dangai, dolomitinės skaldos pagrindams atstatyti numatyta 214 tūks. litų, elektros apšvietimo tinklams – 9,6 tūkst. litų, išorės lietaus nuotekų tinklams – 37 tūkst. litų.

Toliau dar laukia nuvažinėtų bortų atstatymas, kuriam bus išleista beveik 27 tūkst. litų.

Žalios vejos atnaujinimui dar prireiks 43 tūkst. litų.

Visam antrojo kapinių plėtros etapo užbaigimui iš viso reikia 313 tūkst. litų.

Nepasiekiamų kapaviečių nėra

Savivaldybės Kapinių priežiūros poskyrio vedėja Zina Stankienė aiškino, jog šį rudenį klaipėdiečiai dar nesibeldė į tarnybos duris su priekaištais, kad artimuosius reikia laidoti vandenyje.

„Duobkasiai stengiasi sutvarkyti duobę taip, kad žmonėms nebūtų streso. Nes jiems tuo metu ir taip būna sunku“, – aiškino Z. Stankienė.

Poskyrio vedėja pastebėjo, kad darbai Lėbartų kapinėse realiai įstrigę jau dvejus metus.

„Kad būtų kokybiškai užbaigti darbai, reikia išasfaltuoti kelius, o dabar atvežtas žvyras jau išvažinėtas automobilių. Juk naujuose kvartaluose kol žmonės susitvarko, daug visokių darbų atlieka – deda bortelius, veža paminklus. Ne tik lietus, bet ir žmonės, automobiliai kelius ardo“, – kalbėjo Z. Stankienė.

Ten, kur žvyrkeliai tapo telkšančiomis pelkėmis, stengiamasi neskirti kapaviečių.

„Tikrai yra sudėtinga, todėl, kad sunku pasiekti kapavietes“, – apgailestavo Kapinių priežiūros poskyrio vedėja.

Kol kas laidojimo vietų kapinių teritorijoje netrūksta, todėl Z. Stankienė tikino, kad žmonės kitą kartą be reikalo kelia erzelį.

„Civilizacija yra geras dalykas, bet dėl to žmonės kartais tampa per daug kaprizingi, tada ir lietus būna per šlapias, ir sniegas – per šaltas. Juk tai – natūralūs dalykai, gyvenimas“, – dalijosi mintimis Z. Stankienė.

Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną bei kitądien, per Vėlines, kapinėse bus ribojamas lengvųjų automobilių eismas.

„Tada visa Klaipėda tampa “neįgaliųjų„ miestu, visi automobiliais veržiasi važiuoti iki kapaviečių. Pėsčiomis niekas nenori eiti“, – pastebėjo Z. Stankienė.