Atgimimo aikštė jau virsta mįsle Pereiti į pagrindinį turinį

Atgimimo aikštė jau virsta mįsle

2026-02-21 05:00

Gili žiema laikinai nutildė kalbas apie Atgimimo aikštės reikalus. Visiškai netrukus, kai tik nutirps sniegas, prie šio reikalo teks grįžti.

Miegas: kol kas visas archeologų iškasinėtas plotas apdengtas storu sniego sluoksniu.
Miegas: kol kas visas archeologų iškasinėtas plotas apdengtas storu sniego sluoksniu. / D. Janauskaitės nuotr.

Trečio kelio nemato

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus patikino, kad aikštės reikalai nėra nustumti į šoną. Jis pasakojo kiekvieną savaitę skambinantis į sostinę. Vis dar laukiama atsako iš Kultūros paveldo departamento darbuotojų.

„Pastaruoju metu ne kartą kalbėjome su departamento vadovu. Kol aikštės plotas apdengtas sniegu, neįmanoma apžiūrėti, kas ten yra, neįmanoma vertinti, ar tai, kas atkasta, yra vertybės. Šiuo metu jų rankose sprendimas. Jei paveldosaugininkai pasakys, kad pagal esamą projektą galima statyti, bus statoma. Jeigu pasakys, kad negalime, statybos nevyks. Šiuo metu aš asmeniškai trečio kelio nematau. Neįsivaizduoju galimybės kalbėti apie tai, kad būtų keičiamas projektas ar dar kažkas perdaroma. Turime patirtį, kai „Salamander“ pastato vietoje du dešimtmečius buvo duobės. Klaipėdos žmonės yra verti kitokios aplinkos. Bus reikalingi greiti sprendimai. Aš esu nusiteikęs neigiamai, jeigu kils poreikis keisti projektą, nes tada reikėtų naujų derinimo procedūrų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Neįsivaizduoju galimybės kalbėti apie tai, kad būtų keičiamas projektas ar dar kažkas perdaroma. 

Gali būti daugiau sprogmenų

Prisimindamas 2023-iųjų gegužę, meras paminėjo tada teisės specialistų ištartus žodžius: „Dar penkeri metai arba niekada.“

Pasak miesto vadovo, nei „penkeri metai“, nei „niekada“ nėra tinkamas laikas, nes kalbama apie miesto reprezentacinę aikštę.

Priminęs apie kasinėjimų teritorijoje rastus apie pusšimtį sprogmenų, A. Vaitkus pasakojo, kad dar prieš žiemos siautulį aikštės teritorijoje dirbo specialistai, turintys galingą techniką. Ji leido pamatyti dar gilesnius, nei yra atkasti, sluoksnius.

Specialistai giliau perkasų dugno lygio aptiko feromagnetinių taškų, jie byloja galbūt apie metalo gabalus, bet gali pranešti ir apie sprogmenis.

„Nenoriu nieko kaltinti, tik sakau – viena didžiausių klaidų darant projektą, kad nebuvo atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai, o tik paimti mėginiai. Jei tai būtų padaryta laiku, ši teritorija nebūtų taip ilgai aptverta“, – neslėpė meras.

Susidūrė su daugybe kliūčių

Paveldosaugininkai jau yra pastebėję, esą vertingiausi reliktai yra arčiausiai Herkaus Manto gatvės. Jeigu šią dalį bus nuspręsta išsaugoti ir iškirpti iš projekto, jį teks keisti. To daryti meras nenusiteikęs.

„Klaipėda“ jau rašė, kad dar rudenį Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybos nariai buvo suplanavę kelionę į uostamiestį. Jie tikėjosi savomis akimis pamatyti, ką archeologams pavyko atkasti, ir įvertinti, kurie objektai verti būti išsaugoti.

Viena tokių kelionių neįvyko dėl nesklandumų ją derinant Vilniuje.

Vėliau tartasi dėl kito atvykimo į Klaipėdą laiko, bet gausūs lietūs paskandino perkasas. Kelias dienas iš eilės teko siurbti iš perkasų vandenį, o vilniečiams – iš naujo planuoti kelionę į uostamiestį.

Paskui atėjo šventės, dar vėliau prasidėjo tikra žiema, ir storas sniego patalas paslėpė vertybes bei šio vardo nevertus dalykus. Taip priartėta prie 2026-ųjų pavasario.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų