Amžiaus architektūrine problema vadinama Atgimimo aikštė sulaukė išskirtinio dėmesio – valdininkai, politikai, visuomenės veikėjai prigalvojo gausybę variantų, kaip pakeisti šią vietą. Vienas jų – aikštėje statyti didžiulį savivaldybės pastatą.
Konkursas – prieš 22 metus
Iš Klaipėdos savivaldybės valdininkų ir politikų sudaryta darbo grupė renka įvairiausius pasiūlymus dėl Atgimimo aikštės ateities.
Svarbiausias darbo grupės tikslas – išjudinti įstrigusį procesą, sukelti diskusiją. Vėliau esą galėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri ištyrinėtų istoriją ir pasiūlytų naują aikštės viziją.
„Po to galėtume užsakyti galimybių studiją, pasirinkti geriausią projektą iš siūlomų ir ieškoti pinigų projektavimui. Nežinia, kas ir ko Atgimimo aikštėje laukia atgimstant, bet 20 metų miesto centre laikyti didžiulę dykrą yra mažų mažiausiai neprotinga“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas.
Jis prisiminė, kad dar 1991 m., kai buvo miesto tarybos pirmininkas, o iš Atgimimo aikštės buvo išgabentas Lenino paminklas, valdžia paskelbė konkursą ir laukė architektų pasiūlymų, ką daryti su šia vieta miesto centre.
„Matyt, Lenino magija buvo tokia didelė, kad visi architektai siūlė kažkokius paminklus statyti. Praėjo 22 metai ir niekas nesikeičia – aikštė tapo tik taku iš senamiesčio į kazino. Ji yra nejauki, vėjo perpučiama, todėl akivaizdu, kad čia reikia kažką daryti“, – įsitikinęs V.Čepas.
Siūlo pastatą valdžiai
Dabartinė darbo grupė jau išgirdo ne vieną pasiūlymą. Vieną variantą siūlė pats V.Čepas.
„Šiuo metu savivaldybės, jai pavaldžių įstaigų darbuotojai yra išsibarstę po kone 20 pastatų. Jei juos parduotume, už tuos pinigus galėtume suprojektuoti ir Atgimimo aikštėje pagal visus architektūrinius reikalavimus pastatyti naują savivaldybės pastatą. Žmonėms būtų patogiau, nes valdžia įsikurtų vienoje vietoje, o ir vietos piketuoti, rėkauti užtektų“, – ir rimtai kalbėjo, ir juokavo vicemeras.
Atgimimo aikštėje taip pat siūloma statyti paminklą Vydūnui, ji esą galėtų tapti ir vieta naujam Klaipėdos muzikiniam teatrui.
Tarp pasiūlymų yra ir po aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, atstatyti tokius pastatus, kokie buvo prieš karą, atkurti gatvių tinklą.
„Svarbiausia yra pradėti diskutuoti, o tik tada galima ką nors nuspręsti“, – pabrėžė V.Čepas.
Galioja detalusis planas
Prieš dešimt metų buvo patvirtintas kvartalo tarp Manto, Naujojo Sodo, Pilies ir Danės gatvių detalusis planas. Jame numatyta ir tai, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę, kuri ir yra šiame kvartale.
Dokumente aiškiai pasakyta, jog aikštė turi išlikti, tačiau ji būtų mažesnė – ties Danės ir Manto gatvėmis būtų pastatyta nemažai statinių, atkurtas gatvelių tinklas.
Detaliajame plane numatyta, jog pastatai būtų visuomeninės, komercinės paskirties. Juose galėtų veikti bendruomenės namai, kuriuose patalpos būtų skirtos nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat – Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, o po aikšte būtų galima įrengti ir didelę požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Aikštės istorija Klaipėdos istorijos žinovas Kęstutis Demereckas teigė, kad aikštė, kuri po karo įgavo dabartinį vaizdą, susiformavo dar XVIII a. pabaigoje. Ji buvo gerokai mažesnė, nes per dabartinę jos teritoriją driekėsi Biržos gatvė. Abiejose jos pusėse buvo gražūs pastatai, kuriuose veikė bankai, vaistinės, parduotuvės, kad būtų galima apsipirkti pakeliui į turgų. Vienas gražiausių pastatų stovėjo prie pat Biržos tilto. Jame buvo įsikūrusi senoji birža – Klaipėdos prekybos simbolis. Pastatai pradėti griauti 1956 m., kai į uostamiestį atvyko architektų iš Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo. Tie architektai buvo sumanę sukurti tarybinę Klaipėdą su plačiomis gatvėmis, Leningrado tipo pastatais ir suformuoti didžiulį skverą tarybinių žmonių džiaugsmui. Aikštės statyba buvo baigta maždaug 1960-aisiais. |
---|
Naujausi komentarai