Pereiti į pagrindinį turinį

Atliekas rūšiuoti verta

2018-05-29 09:06
DMN inf.

Man vis dar neaišku, kodėl turėčiau rūšiuoti šiukšles, jeigu mokestis už atliekų išvežimą kiekvieną mėnesį yra vienodas ir nesikeičia nepriklausomai, kurioje miesto dalyje žmogus gyvena. Aš rūšiuoju, o kam iš to nauda? Mokesčiai nemažėja. Kita vertus, mano virtuvėje stovi keturios talpos, aš sąžiningai dedu į kiekvieną jų tai, kas priklauso: buitines atliekas, popierių, stiklą ar plastmasę. Mano kaimynas viską, kas nereikalinga, meta į vieną dėžę. Aš jaučiuosi nuskriaustas, nes patiriu nepatogumų, o apčiuopiamos naudos – ne. O gal nauda vis dėlto yra?

Atliekas rūšiuoti verta
Atliekas rūšiuoti verta / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ramunė Šličienė:

KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Atliekų rūšiavimas yra tiesioginė prielaida mažinti mokesčius už atliekų tvarkymą.

– Už atliekų sutvarkymą, kurias gyventojai išrūšiuoja ir sumeta į antrinių žaliavų konteinerius, kartais vadinamus varpeliais, sumoka verslininkai. Gyventojai atseikėja tik už tas atliekas, kurios patenka į komunalinių atliekų konteinerius. Todėl rūšiuoti pirmiausiai apsimoka dėl ekonominių priežasčių. Kuo mažiau atliekų išmetame į komunalinių atliekų konteinerį ir kuo daugiau jų išrūšiuojame, tuo mažiau atliekų tenka vežti į sąvartyną, o tuo pačiu sudeginti atliekų deginimo jėgainėje. Nepamirškime, kad ši paslauga yra mokama.

Be to už kiekvieną toną atliekų, patenkančią į sąvartyną, tenka valstybei sumokėti sąvartyno mokestį. Todėl kuo mažiau šiukšlių patenka į buitinių atliekų konteinerius, tuo mažiau tenka gyventojams sumokėti už komunalinių atliekų tvarkymą. Kadangi klaipėdiečiai kasmet rūšiuoja vis geriau ir išrūšiuoja daugiau antrinių žaliavų, rinkliava už atliekų sutvarkymą jiems nedidėja jau penkerius metus, nors per šį laiką ženkliai gerokai pabrango ir kuras, ir paslaugos, ir darbo užmokestis.

Tai yra ekonominė rūšiavimo nauda, bet yra ir kitas – ekologinis šio reikalo aspektas.

Atliekos, kurias gyventojai surūšiuoja dar namuose ir sumeta jas į atskirus konteinerius, būna neužterštos, jas lengva bei paprasta perdirbti.

Kai popierius ar plastiko dirbiniai išmetami į komunalinių atliekų konteinerius, jie tampa nebetinkami perdirbti. Ten jie užsiteršia kitomis atliekomis: riebalais, purvu, biologiškai skaidžiomis maisto atliekomis, ypač jeigu konteinerių turinys lyjant arba sningant sudrėksta.

Atsižvelgiant į abi priežastis, žmonės turėtų suprasti, kad rūšiuoti atliekas verta.

Kol nėra individualios atliekų apskaitos, neįmanoma kiekvienam žmogui paskaičiuoti materialinės rūšiavimo naudos. Tačiau atliekų vežėjų pateikiami duomenys leidžia teigti, kad išrūšiuojamų atliekų Klaipėdoje daugėja, o žmonių sąmoningumas didėja.

Kol kas kiekvienas klaipėdietis negali pasigirti dėl rūšiavimo jaučiantis asmeninę naudą. Reikia suprasti, kad pasaulyje kol kas kiekvienos šeimos atliekos sveriamos retoje šalyje. Atliekų svėrimo sistema yra nepaprastai brangi, tam reikia aptarnaujančio transporto bei konteinerių su ypatinga įranga. Abejotina, ar sveriant atliekas mokesčiai sumažėtų, jie kažin ar padengtų administravimo išlaidas.

Didžioji pasaulio dalis gyvena vadovaudamasi solidarumo principu.

Jeigu žmonės mato savo daugiabučių namų kiemuose perpildytus antrinių žaliavų konteinerius, turėtų skambinti į bendrovę „Ecoservice Klaipėda“ ir pranešti apie tokią situaciją. Įmonės darbuotojai įpareigoti reaguoti į panašius signalus ir ištuštinti konteinerius, net jeigu pagal grafiką tai daryti dar nenumatyta.

Laukia klausimų

Dienraštyje tęsiama rubrika „Klausk specialisto“. Į daugiausiai dėmesio sulaukiančias klaipėdiečių aktualijas atsako kompetentingi savo srities specialistai. Siųskite savo klusimus [email protected] ir dienraščio žurnalistai pateiks atsakymus, gautus iš miestą prižiūrinčių įmonių, paslaugų teikėjų ar atsakingų institucijų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų