„Lygiai prieš metus visiems Klaipėdos individualių valdų savininkams išdalinome virš 4000 konteinerių antrinių žaliavų rūšiavimui. Šis reidas ne pirmas ir ne paskutinis, o jo tikslas buvo pažiūrėti, kaip gyventojai suprato šią naujovę, ar nedaro klaidų rūšiuodami“, - pasakojo Ričardas Lukauskas, KRATC inspektorius.

Individualių namų gyventojai Klaipėdoje turi du konteinerius: vieną mišrioms atliekoms, kitą pakuotei – stiklui, popieriui, plastikui, metalui. Į antrinių žaliavų konteinerio apačią reikia mesti stiklo atliekas, o ant jų padėti maišą su popieriaus, kartono, plastiko, metalo pakuočių atliekomis.

„Patikrinome du uostamiesčio individualių namų kvartalus ir galime konstatuoti, kad situacija labai gera. Neradome nė vieno konteinerio, į kurį būtų sumestos netinkamos atliekos“, - sakė Tatjana Koroliova, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė.

Prie kelių namų antrinių žaliavų konteineriai buvo pilni, o šalia jų tvarkingai sudėtos kartono pakuotės.

„Tai nėra pažeidimas. Netgi priešingai – mes taip ir rekomenduojame esant didesniems antrinių žaliavų kiekiams jas sudėti prie konteinerių išvežimo dieną“,- sakė savivaldybės aplinkosaugininkė.

Klaipėdos mieste, už netinkamą atliekų tvarkymą gali būti skiriamos administracinės baudos, siekiančios 600 eurų.

Atliekų tvarkymo specialistai tvirtina, kad Lietuvoje rūšiavimo įpročiai gerėja, tačiau į rūšiavimo konteinerius vis dar išmetama apie 20 proc. perdirbimui netinkamų pakuočių.

Pasak KRATC ekologės Ramunės Šličienės, didžiausios gyventojų klaidos, kai į antrinių žaliavų konteinerius sumetamos visai ne pakuočių atliekos – virvės, metaliniai strypai, net panaudotos sauskelnės. Tačiau šįkart tikrintojai panašių faktų neužfiksavo.