Reikalingas patikimas ryšys

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas atnaujinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio įrangą.

Bus įsigyjamos naujos radijo stotys.

Keičiant radijo stotis turės veikti ir senosios, nes Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro veikla negali sustoti nė akimirkai. Jūroje prie Lietuvos krantų bet kada gali įvykti nelaimė, todėl reikalingas patikimas ryšys.

2022 m. vyks intensyviausias tarnybos radijo stočių keitimas.

Radijo stotys bus keičiamos 3 etapais, pradedant nuo 2022 m. Tais metais kaip tik ir vyks intensyviausias radijo stočių keitimas. Planuojama pakeisti 12 stočių. Likusios stotys būtų baigiamos keisti 2023 m.

Numatyta, kad iki 15 naujų radijo stočių bus instaliuota Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro objektuose Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje ir Šventojoje. Iš šių objektų galimas radijo ryšys su bet kokiu Lietuvos teritorinės jūros ir ekonominės zonos tašku. Tolimiausias taškas yra už 107 jūrmylių (198 km) nuo Klaipėdos uosto prie Švedijos paieškos ir gelbėjimo rajono.

Toks ar net didesnis atstumas Baltijos jūroje nieko nereiškia. Yra buvę, kai įvykus nelaimei prie Lietuvos krantų gelbėti žmones sraigtasparnis itin blogu oru atskrido iš Švedijos.

Pajėgos: jūrų gelbėjimo pratybose dalyvauja Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis ir gelbėjimo laivas "Šakiai". (kariuomene.lt nuotr.)

Gelbsti žmones, likviduoja taršą

Jūrinio gelbėjimo koordinavimo centras Lietuvoje buvo įkurtas tuoj po nepriklausomybės paskelbimo atsiradus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarnybai. Iš pradžių šis centras buvo Klaipėdos uosto kapitono tarnybos pastate prie 4-osios krantinės.

2009 m. šis centras prijungtas prie Lietuvos karinių jūrų pajėgų. Jame yra Jūrų paieškos ir gelbėtojų koordinavimo centro budėtojų patalpos, kur budima kasdien ištisą parą.

Operacija: sraigtasparniu iš laivo paimamas žmogus, kuriam reikia pagalbos. (kariuomene.lt nuotr.)

Stebima ne tik Baltijos jūra, bet ir Klaipėdos uosto akvatorija ir Kuršių marios.

Per metus būna nuo 30 iki 50 pranešimų apie įvairius incidentus jūroje ar Kuršių mariose. Kasmet dėl vienokių ar kitokių aplinkybių tenka gelbėti 20–40 žmonių. Yra buvę metų, kai teko gelbėti ir iki 100 žmonių, ypač kai ant Kuršių marių būna ledas, o po to – staigus atšilimas.

Teritorija: Baltijos jūros šalių Latvijos, Lietuvos, Rusijos Kaliningrado srities, Lenkijos, o kitoje pusėje Švedijos jūrų gelbėjimo atsakomybės zonos. (Iils.net nuotr.)

Centras koordinuoja ir taršos incidentų likvidavimo operacijas Baltijos jūroje.

2020 m. Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo 34 pranešimus apie įvairius įvykius. Pernai buvo išgelbėti 25 žmonės.

Reikia gelbėjimo laivo

Ne mažiau nei nauja įranga Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui reikalingas ir gelbėjimo laivas, nes senajam laivui "Šakiai" jau yra 35 metai. Jis yra lėtas, nebeatitinka gelbėjimui, ypač teršalų likvidavimui numatytų funkcijų.

Vieta Lietuvos ekonominė zona ir teritorinis šelfas, kuriame nurodyti ir pagrindiniai jūrų keliai, sutampa su jūrų paieškos ir gelbėjimo zona. (kariuomene.lt nuotr.)

Krašto apsaugos ministerija skelbė 39,4 mln. eurų vertės gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivo konkursą. Planuota pasinaudoti ES parama. Tačiau teismai konkursą sustabdė, nurodyta jį skelbti iš naujo.

Dar nežinia, ar bus skelbiamas naujas konkursas, nes laiko pasinaudoti ES parama beveik neliko. Naujas gelbėjimo laivas turėtų būti pastatytas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., o išlaidos apmokėtos iki 2023 m. pabaigos, nes iki to laiko baigsis ES 2014–2020 m. finansavimo laikotarpis.