Klaipėdos universiteto mokslininkai su Estų jūrų muziejaus istorikais gali būti aptikę tarpukario Lietuvos karinių pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“.

Radinį stebėjo kapitono anūkas

Prieš savaitę, rugpjūčio 21-23 dienomis, vykusioje ekspedicijoje Suomijos įlankoje buvo žvalgoma teritorija, kur, tikimasi, 1945-ųjų sausy nuskendo vienintelis tuo metu buvęs Lietuvos karo laivas.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivu „Jotvingis“ ekspedicijos dalyviai pasiekė maždaug 20 jūrmylių atstumu nuo Talino esantį rajoną.

Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, tai, kad šioje ekspedicijoje dalyvavo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono anūkas, yra šiokios tokios mistikos.

„Naktį kai, tikimasi, ir buvo aptiktas šis laivas, kaip tik budėjau aš ir kapitono anūkas Jonas Nekus“, - tikino V.Žulkus.

Laivo apžiūrėti nepavyko

Ekspedicijos nariai tikino, kad neabejojama, jogmaždaug 83 metrų gylyje jūros dugne gulintis aptiktas laivas yra karinis. Tačiau lietuvių turimas sonaras negalėjo nusileisti į 80 metrų gylį, jis pritaikytas dirbti 50 metrų gylyje. Į ekspediciją išsiruošę lietuvių narai taip ir neturėjo galimybės panirti.

„Netrukus estai ketina sugrįžti į šį rajoną. Nors mūsų sonaras yra modernesnis, tačiau estų įranga gali dirbti iki 100 metrų gylyje. Tačiau mes neatmetame galimybės, kad nuodugniam radinio apžiūrėjimui pavyks surengti dar vieną ekspediciją“, - kalbėjo V.Žulkus.

Esą visiškas rasto laivo autentiškumas būtų identifikuotas tik tuomet, kai jį apžiūrėtų patys mokslininkai.

„Į tokį gylį turėtų leistis narai, turintys tokio darbo patirties. Jų Klaipėdoje yra, tačiau jie nežinotų, ko ieškot. Taigi protingiausia būtų nuleisti kamerą ir iš laivo apžiūrėti radinį. Laivo kapitono anūkas J.Nekus turi vilties išsinuomoti batiskafą“, - aiškino Klaipėdos universiteto vadovas.

Tikisi rasti prezidento kajutę

Istorikai tikisi laive aptikti specialiai prezidentui Antanui Smetonai įrengtą antstatą, kur buvo įrengta kajutė laivagalyje.

Pakeliui ekspedicija apžiūrėjo dar tris lietuvių laivus, nuskendusius šiame rajone - „Panevėžys“, „Utena“ ir „Kretinga“.

„Tai nebuvo atsitiktinumas, mes žinojome ko ieškome. Tačiau būsime tikri tik nusileidę ir apžiūrėję patį laivą. Jau anksčiau buvo žinomos 1945  metais nuskendusio torpedų atakuoto laivo koordinatės.   

Pagal jas laivo jau ieškojo ir estai. Bet prieš porą metų rastas nuskendęs laivas, kaip paaiškėjo, nėra mūsų ieškomas „Prezidentas Smetona“, - pasakojo universiteto rektorius.

Tai, kad radinys gali būti lietuviško laivo liekanos, istorikai grindžia keletu prielaidų.

„Yra žinių, kad laivas buvo torpeduotas šiame rajone. Jis buvo statytas 1917 metais. Tai buvo standartinis vokiečių mininis traleris. 1927 metais Lietuva jį nupirko ir naudojo kaip pasienio apsaugos laivą. Kai buvo įkurtas karo laivynas, jis tapo pagrindiniu karo laivu. Laivas nuskendo 1945 metų sausio 11 dieną šiame kvadrate. Yra išlikę vokiečių povandeninio karo laivo vado raportas apie tai, kad buvo užtikti du laivai, vienas jų - „Prezidentas Smetona“. Laivai traukė plaukiojantį kraną iš Helsinkio į Taliną. Buvo paleistos dvi torpedos į du taikinius ir buvo užfiksuoti du sprogimai. Vadinasi, jos pasiekė tikslą. Laivas „Prezidentas Smetona“ nuskendo, tačiau antrasis   esą išliko. Galima prielaida, jog abi torpedos pataikė į laivą. Todėl gali būti, kad jis smarkiai nukentėjo“, - laivo istoriją pasakojo V.Žulkus.

Estijos jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas, taip pat dalyvavęs ekspedicijoje, iš sonaro nuotraukos sprendžia, kad aptiktas laivas yra karinis, nes atitinka tuometinius karo laivų standartus.

Estai šiame rajone yra radę 6 laivus.

1940 metais „Prezidentas Smetona“ buvo perimtas rusų ir perkrikštytas į „Prezidentą“, vėliau buvo vadinamas „Pirmūnu“, dar vėliau laivui suteiktas vardas „Koral“.