Baltijos jūros paslaptys
– Kokiose mokslo srityse specializuojatės?
– Pagrindinė mano tyrimų sritis yra aplinkos genetika. Dirbu su DNR molekulėmis, atlieku molekulinius tyrimus.
– Kuo ypatingi molekuliniai tyrimai?
– Molekuliniai tyrimai leidžia atsakyti į tokius klausimus, į kuriuos kitais metodais atsakyti yra labai sunku arba net neįmanoma. Pavyzdžiui, dažnai rūšys išoriškai yra itin panašios viena į kitą – nei per mikroskopą, nei per didinamąjį stiklą neįmanoma jų atskirti, bet genetiškai jos skiriasi. Jeigu būna svarbu nustatyti tikslią organizmo rūšį, molekuliniai metodai labai padeda. Taip pat šie tyrimai yra svarbūs ankstyvai diagnostikai. Tiriant vandenį, jūros dugną ar dirvožemį, molekuliniai metodai įvairius pokyčius aplinkoje parodo daug greičiau nei būtų galima nustatyti kitais būdais.
– Kokius mokslinius tyrimus atliekate šiuo metu?
– Dabar vyksta keletas projektų, kuriuose dalyvauju. Viename projekte tyrinėjame Baltijos jūroje nuskendusius laivus. Įprastai laivai nuskęsta su visa amunicija, ginklais ar kuru ir tai patenka į aplinką. Šito projekto tikslas – ištirti, kaip tie teršalai veikia aplinką ir bioįvairovę aplink nuskendusius laivus. Kitas labai įdomus tyrimas yra susijęs su aukštos pridėtinės vertės junginių paieška jūroje. Baltijos jūroje yra labai daug melsvabakterių ir galbūt jos kaip antrines medžiagas gamina svarbius junginius, kurie gali būti panaudojami įvairių ligų gydymui, profilaktikai arba kosmetologijos srityje. Mes ieškome šitų junginių ir stebime jų priešvėžinį, priešvirusinį ir priešuždegiminį aktyvumą. Kai jau ištirsime tuos junginius, prasidės dar įdomesnis etapas – bandysime genus, koduojančius šituos junginius, įterpti į bakterijas ir tada gaminti didelius tų junginių kiekius.
Galbūt jos kaip antrines medžiagas gamina svarbius junginius, kurie gali būti panaudojami įvairių ligų gydymui, profilaktikai arba kosmetologijos srityje.
– Daug dėmesio skiriate Baltijos jūros tyrimams. Ką iš ankstesnių darbų galėtumėte pasakyti apie jūros būklę?
– Baltijos jūra yra labai savotiška ir unikali. Ji yra maža, sekli ir uždara. Labai lėta jos vandens apykaita su Atlanto vandenynu, todėl jūroje kaupiasi įvairūs teršalai, vandenyje mažėja deguonies. Baltijos jūros ekologinė būklė yra sudėtinga ir tyrinėdami ją mes, žinoma, atrandame tų teršalų. Visiems kyla klausimas, ar galima valgyti žuvis iš jūros. Tai yra labai daugialypis klausimas ir tokio konkretaus atsakymo negaliu pateikti. Aišku, Baltijos jūra yra labiau užteršta negu vandenynas, bet jos tokios sąlygos. Žmogaus ūkinė veikla daro įtaką, bet tiesiog jos raida, geografinė padėtis ir savybės yra tokios, kokios yra. Ir dėl to ji laikoma viena iš labiausiai užterštų jūrų.
Nėra laiko svajoti
– Ar turite kokį nors svajonių tyrimą, kurio dar nesate atlikusi?
– Nėra laiko svajoti. Kiekvienas tyrimas kaip svajonė. Bet jeigu reikia ką nors įvardinti, tai ir būtų tas tyrimas apie aukštos pridėtinės vertės junginius. Tai man yra labai įdomus tyrimas ir manau, kad kažką atrasime.
– O kaip mokslas atsirado jūsų gyvenime?
– Nebuvo taip, kad nuo 3 metų svajojau būti mokslininke. Manau, kad viskas labai natūraliai taip susiklostė. Įstojau į Klaipėdos universitetą ir nuo antro kurso susidomėjau molekuliniais metodais. Mane įtraukė tas sudėtingumas ir nematomybė, nes atliekant tyrimus nieko nesimato ir tik pasitelkus kitus analitinius metodus galima suvokti, kas vyksta. Taip ir pradėjau vykdyti tyrimus, stažavausi įvairiose vietose. Paskui perėjau į magistrantūrą, Kaune studijavau molekulinę biologiją ir biotechnologijas. Tada grįžau į Klaipėdą, pradėjau rašyti disertaciją ir taip pamažu įsitraukiau į mokslą. Ir iki šiol tai traukia, tad ir dirbu.
– Kaip atrodo įprasta mokslininko darbo diena?
– Rutininių dienų nėra. Atėję į darbą, tiksliai nežinome, ką darysime. Mokslininko darbas yra orientuotas į rezultatą, o ne į procesą, todėl nėra taip svarbu, kurią dieną padaryti konkretų darbą. O darbai būna labai įvairūs: projektų paraiškų rašymas, darbas laboratorijoje, tyrimų vykdymas, rezultatų apdorojimas ir jų statistinė analizė, straipsnių rašymas, naujų idėjų generavimas ir dar darbas su studentais.
– Ką galite pasakyti apie savo studentus, ar jaunimas dar domisi mokslu?
– Visuomenėje dabar yra nuvertinamas jaunimas – mėgstama sakyti, kad jie nieko nenori ir yra labai išlepę. Bet tai yra netiesa. Mes turime labai daug studentų. Jie yra šiek tiek kitokie negu mes buvome prieš 30 metų, bet jie tikrai domisi, patys ieško informacijos, ateina su idėjomis ir siūlo, kaip tas idėjas įgyvendinti. Aišku mūsų, kaip dėstytojų, tikslas yra juos nukreipti tinkama kryptimi, nes kartais jie prigalvoja neįgyvendinamų dalykų. Bet tikrai studentai yra labai šaunūs, negaliu nieko blogo pasakyti apie jaunus žmones. Jeigu jau jie atranda savo sritį, kurioje nori pasigilinti ir dirbti, jie nuveikia labai daug.
– Kas jus labiausiai žavi mokslininkės darbe?
– Viskas žavi. Tik administracinis darbas visiškai nežavi. Vieni darbai einasi lengviau, kiti yra labai sunkūs ir kartais reikia įdėti itin daug pastangų, kantrybės, laiko ir kruopštumo, kad pavyktų pasiekti rezultatą. Bet gavus rezultatą, atsiranda toks pasitenkinimas, kad tai viską atperka.
Kritinis mąstymas – svarbu
– Koks, jūsų manymu, yra mokslininkų visuomeninis vaidmuo?
– Aš manau, kad mokslininkų svarba visuomenei yra visapusiška. Visų pirma, žinių generavimas. Mokslininkai kuria naujas žinias, daro tyrimus, ieško atsakymų. Tyrimai padeda atrasti naujus dėsningumus ir metodus, kurie yra labai svarbūs ne tik mokslininkams, bet ir visai visuomenei. Kita reikšminga funkcija – kritinis mąstymas. Tai yra labai svarbu šiais laikais. Būtina studentus išmokyti kritinio mąstymo, ypač dabar, kai dirbtinis intelektas ir kitos technologijos suteikia galimybių visko paklausti. Reikia šviesti visuomenę, pradedant studentais, kad negalima pasitikėti viskuo, ką rodo visokie dirbtiniai dalykai.
– Ar, jūsų nuomone, visuomenėje yra pakankamai vertinama tokia mokslininkų funkcija?
– Kai pasikalbu su savo aplinka ir artimaisiais, mokslininkas jiems atrodo kaip simbolis. Manau, kad visuomenė supranta, kad mokslininkai yra reikalingi. Bet kalbant apie gyvenimišką pusę, kartais būna liūdna, kad finansavimas moksliniams tyrimams mažas, mokslininkų algos irgi nėra didelės. Tai ir parodo, kaip realiai yra vertinami mokslininkai. Bet mokslininkams alga nėra pagrindinis dalykas. Svarbiausia yra žinių troškimas ir tas atradimo džiaugsmas. Tai yra neįkainojama ir pinigais nepamatuojama.
Naujausi komentarai