Siekiant išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes, nustatyti įvykių seką ir įvertinti visų uosto tarnybų veiksmus, buvo išklausyti visi 9 radijo ryšio kanale užfiksuoti pokalbiai tarp laivo „Ocean Crown“ įgulos narių ir Laivų eismo tarnybos. Taip pat buvo išanalizuoti telefoniniai pokalbiai tarp Laivų eismo tarnybos ir Uosto priežiūros skyriaus dispečerio-koordinatoriaus, laivą agentuojančios kompanijos atstovų.

„Nors galime pasakyti, kad ši laivo avarija baigėsi laimingai (laivas nekliudė molo, nenukentėjo žmonės, nepadaryta žala gamtai, laivas nesutrikdė laivybos ir gana greit buvo patrauktas nuo seklumos), visgi būtina atsakyti į visus klausimus, kurie kilo po avarijos. Ar visos tarnybos reagavo tinkamai, ar buvo galima išvengti avarijos, kokie buvo laivo kapitono veiksmai – į visus šiuos klausimus tyrime atsakyta. Šis tyrimas neturi tikslo ieškoti kaltų ar juos bausti, jis reikalingas tam, kad jeigu ir buvo padaryta klaidų, ateityje jų būtų išvengta“ – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, kurio įsakymu iš karto po avarijos buvo sudaryta darbo grupė avarijos aplinkybėms išsiaiškinti.

Išvadose pateikta, kad laivo „Ocean Crown“ kapitonas apie grėsmes įspėtas dar gruodžio 23 d. pavakarę – 17.20 val. laivui „Ocean Crown“, stovinčiam išoriniame reide nuleidusiam inkarą, buvo duotas nurodymas iškelti inkarą ir audrą praleisti jūroje. Tą patį vakarą kelis kartus Laivų eismo tarnybos (LET) operatorius išorės reide stovinčiam laivui „Ocean Crown“ radijo ryšiu pranešė, kad tokiomis sąlygomis laivams stovėti su nuleistais inkarais yra draudžiama. Laivas patvirtino, kad žino apie duotus nurodymus pakelti inkarus ir kontroliuoja situaciją bei laivo įgula ruošiasi pakelti inkarą, tačiau to nepadarė. Vakarų vėjas pakilo iki 26–28 m/s, bangos aukštis pasiekė 4–5 metrus. 2.13 val. LET operatorius gavo pranešimą iš laivo „Ocean Crown“ apie tai, kad neveikia pagrindinis variklis ir laivas su dviem išmestais inkarais dreifuoja į uosto pusę.

Gavusi pranešimą LET nedelsiant apie tai informavo Uosto priežiūros skyrių (UPS), Jūrų gelbėjimo ir koordinacinį centrą (JGKC) ir laivo agentą. Su laivu buvo palaikytas nuolatinis ryšys, nuolat vyko pokalbiai su laivo agentu, su vilkikų kompanijomis, kurių prašyta pagalbos. Vilkikai atsisakė vykti į jūrą argumentuodami, kad vilkikai tokiomis meteorologinėmis sąlygomis jūroje dirbti negali, nes gresia pavojus įgulų gyvybėms. Apie situaciją informuojami uosto kapitonas, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Laivo kapitonas nusprendžia pagalbos žmonėms gelbėti neprašyti. 04.50 val. laivas „Ocean Crown“ informuoja LET, kad laivas 2 300 metrų nuo šiaurinio molo ir 240 metrų nuo kranto užplaukė ant seklumos nosimi į krantą. Su įgula nuolat buvo palaikomas ryšys, tačiau laivo kapitonas pagalbos signalo gelbėti žmones nesiuntė.

Išanalizavus laivo „Ocean Crown“ mašinų skyriaus žurnalą, nustatyta, kad laivo kapitonas beveik 9 valandas neinformavo, kad pagrindinis variklis neveikia (nuo 2017-12-23 17.20 val. iki 2017-12-24 2.15 val.). Laivo kapitonas neįvertino meteorologinių sąlygų pokyčio ir laiko, kurio prireiktų paleisti variklį, santykio. Dėl to abu nuleisti inkarai laivo neatlaikė ir laivas, laivo kapitonui pranešus apie neveikiantį pagrindinį variklį, po 2 val. 35 min. dreifavimo užplaukė ant seklumos Melnragės priekrantės zonoje. Laivo kapitonas pažeidė šiuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių (toliau – laivybos taisyklės) punktus:

1. 40. „<...>Visi uoste esantys asmenys, sužinoję, kad uoste esančiuose laivuose yra gedimų ar kad jie neatitinka saugios laivybos reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, aplinkai, materialiajam turtui, nedelsdami privalo informuoti UPS. UPS inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja uosto kapitoną ir Administraciją. <...>“;

2. 84. „Inkaravietėse stovinčių laivų kapitonai, gavę LET perspėjimą apie didesnį kaip 15 m/s vėją ir norėdami apsaugoti laivo inkaravimo įrangą, privalo pakelti inkarus ir išplaukti į atvirą jūrą“.

Už minėtus pažeidimus laivo kapitonas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 399 str. 1 d. Jam buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. Laivo kapitonas visiškai su savo kalte dėl padarytų nusižengimų sutiko. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos LET, UPS specialistai padarė viską pagal savo kompetenciją – nuolat palaikė ryšį su laivo įgula, klausė, ar reikalinga pagalba gelbėjant žmones, buvo padedama laivo agentui, buvo kreiptasi į visas uosto vilkikų kompanijas, kad jos, esant tokiai situacijai, padėtų laivui išsilaikyti ir, kad jis neužplauktų ant seklumos.

Priversti vilkikus plaukti tokiomis meteorologinėmis sąlygomis, kokios buvo 2017-ųjų Kūčių išvakarėse, kai kalbama apie „turto gelbėjimą“, nėra galimybių. Bet koks vilkikas yra laivas. Jeigu vilkiko kapitonas teigia, kad tokiomis meteorologinėmis sąlygomis jis neplauks į jūrą, įsakyti tą padaryti niekas negali. Ypač, jeigu tokia rizika yra nepamatuota ir kyla grėsmė žmonių (t. y. vilkikų įgulos) saugumui ir gyvybėms.

Laivo „Ocean Crown“ kapitonas ne kartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos LET patvirtino (tai byloja ir turimi įrašai), kad žmonių gelbėti nereikia – t. y. žmonių gelbėjimo laivo kapitonas oficialiai atsisakė. Vertėtų atskirti du terminus „turto gelbėjimas“ (salvage) ir „žmonių gelbėjimas“. Kai kalbama apie „žmonių gelbėjimą jūroje“, pasvėrus visas rizikas, yra siunčiamos gelbėtojų komandos, net jeigu ir gresia pavojus jų gyvybėms. „Gelbėjant turtą“ tokios rizikos nėra pateisinamos. Įprastai visi sprendimai jūroje priimami vadovaujantis gerąja jūrine praktika, o ne emocijomis.