Tačiau Vyriausybė kol kas tik trypčioja vietoje. Energetikos ministerijos pristatytas energijos taupymo planas abstraktus, be jokių konkrečių siūlymų, kaip valstybė padės sumažinti naštą gyventojams, o premjerė pareiškė, kad esame patys kalti, jog rinkdamiesi elektros tiekėjus nepasvėrėme visų rizikų, kai elektros kaina sparčiai pradėjo šuoliuoti aukštyn.

Energijos resursų brangimą aptarėme šią savaitę ir su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, kuris lankėsi Klaipėdoje. Kartu su kolegomis merais iš Palangos, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo ir Neringos su valstybės vadovu kelias valandas kalbėjome ne tik apie augančias energijos kainas, bet ir sparčiai mūsų pajamas „valgančią“ infliaciją, kuri viena didžiausių Europoje. Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybė privalo padėti ir žmonėms, ir verslui išgyventi šiuos mėnesius, kurie tikrai bus sudėtingi. Nes priešingu atveju pasekmės gali būti itin skaudžios.

Visiškai su tuo sutinku. Jau dabar matome, kad ligoninės baiminasi, jog nepajėgs apmokėti elektros sąskaitų, girdime atskirų verslo šakų pasisakymus, kad teks užsidaryti arba mažinti pajėgumus, nes vos per kelis mėnesius elektros sąskaita išaugo dvigubai ar daugiau. Energijos krizę jaučia ir savivaldybė. Elektros sąskaitos pučiasi mokyklose, darželiuose, globos ir kitose įstaigose. Akivaizdu, kad metų pradžioje suplanuotų lėšų nebeužteks, teks skirti papildomai ir tai bus nemaža suma. O brangstanti elektra turi įtakos ir kitoms gyvybiškai svarbioms paslaugoms – centralizuotam šildymui, vandeniui, nuotekoms, gatvių apšvietimui.

Kaip paprastas pavyzdys, − jei liepą Gargždų gatvių apšvietimas mums kainavo 38 tūkstančius, tai jau rugpjūtį sąskaita perkopė 60 tūkstančių eurų. Ir tai vasaros laikotarpiu, kai vėlai temsta, o aušta anksti. Bet vakarai ilgės, apšvietimą reiks įjungti vis anksčiau ir anksčiau, o be Gargždų turime dar 10 seniūnijų, kuriose gatves taip pat būtina apšviesti. Be abejonės, taupysime. Jau esame apsisprendę, kur mažinsime gatvių apšvietimo intensyvumą, kur išjungsime iš viso nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Šios priemonės, be abejonės, atsilieps ir saugumo situacijai, o tai gąsdina gyventojus. Bet tiesiog nėra kitos išeities.

Žinoma, Savivaldybė svarstys ir kitas priemones, leidžiančias sutaupyti ne tik mūsų įstaigoms, bet ir palengvinti naštą gyventojams. Teiksime kompensacijas šildymui, kitą paramą. Tačiau to neužtenka. Reikia viso mechanizmo, kuris padėtų išgyventi ateinančią žiemą. Ir tą mechanizmą turi sukurti valstybė. Reikia kalbėti ne tik apie subsidijas. Būtina pritaikyti PVM lengvatas šildymui arba net nulinį tarifą visam energijai išgauti skirtam kurui, įvesti elektros kainų „lubas“, arba jas įšaldyti, kaip tą padarė kitos Europos šalys. Mes visi turime žinoti aiškiai, kaip valstybė prisidės ir padės, kad nereikėtų kiekvieną mėnesį spėlioti, o kiek reikės sumokėti už elektrą ar šildymą, ar išgyvensime šį mėnesį. Aiškumas ir konkretumas leistų mums planuoti šeimos ir verslo biudžetus, o ne balansuoti ant išgyvenimo bedugnės.

Artėjanti žiema ir 2023-ieji metai tikrai bus nelengvi. Tad Vyriausybei ir premjerei laikas priimti sprendimus dėl pagalbos paketo žmonėms ir verslui. Priešingu atveju valdančiųjų nejautrumas ir nenoras spręsti augančių dujų ir elektros kainų problemos smogs labai skaudžiai, o tai gali turėti dar didesnių padarinių nei per 2009-ųjų metų ekonominę krizę.