Nedidelė žvejų gyvenvietė ne veltui buvo vadinama Juodąja vieta (vok. Schwarzort) – tokį pavadinimą padiktavo pati gamta dėl iš tolo matomo kranto baltuose Kuršių nerijos smėlynuose.
Išskirtiniu vaizdu pasidalyta feisbuko paskyroje "Kuršių nerijos nacionalinis parkas".
Kartu su fotografijomis pateikta ir trumpa istorija apie Juodkrantę.
"Spalvą ir pavadinimą Juodkrantei "padovanojo" ją supęs miškas – galinga sengirė, sugebėjusi apsaugoti šią vietovę nuo visą neriją siaubusių ir kaimą po kaimo laidojusių keliaujančių smėlynų. Miškas apsaugojo ir pirmykštį reljefą su senosiomis kopomis, nuo kurių viršūnių atsiveria nepakartojami vaizdai į užuovėjose jaukiai įsirangiusius namukus. Taip sengirės globojamas krantas išaugo į bažnytkaimį, o vėliau – į pirmąjį šiaurinės nerijos kurortą, kurio įmantriomis vilomis galime gėrėtis ir šiandien", – rašė Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai.
Anot jų, Juodojo kranto vaizdą gerokai pakeitė visu gražumu į neriją įsiveržusi žiema.
"Nors rytinis vėjas nėra būdingas Baltijos pakrantei, šios žiemos pradžioje jo turėjome pakankamai, kad sniegu nubalintų pamario gyvenvietes. Belieka tik žavėtis, kaip gamta žiemiškai keičia Kuršių nerijos vaizdą", – skelbė specialistai.
Norintys pasigrožėti žiemišku vaizdu visi kviečiami atvykti ir apsižvalgyti.
Naujausi komentarai