Lėmė investicijos ir įvairovė

Nei 2019-aisiais kalbant apie artėjančius 2020-uosius, nei prieš pusmetį, nei prieš 3 mėnesius Klaipėdos uoste dar ir minties nebuvo, kad jis pasieks įspūdingą visų laikų krovos rekordą – 47,74 mln. tonų.

2019 m. Klaipėdos uosto krova buvo 46,26 mln. tonų. Tai reiškia, kad 2020 m. krova augo 3,2 proc. Iki tol buvusius rekordinius 2018 m., kai krova siekė 46,58 mln. tonų, 2020-aisiais Klaipėdos uostas aplenkė maždaug 2,5 proc.

Įdomu tai, kad 2020 m. laivų į Klaipėdos uostą atplaukė 4,8 proc. mažiau, o krovinių buvo gerokai daugiau. Tai reiškia, kad uoste lankėsi didesni laivai su daugiau krovinių.

Analizuodamas 2020-uosius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad gerėjančius Klaipėdos uosto rezultatus lėmė ir investicijos, o ypač – Klaipėdos uosto krovos įvairovė.

Pastaraisiais metais Klaipėdos uoste nemažai investuota į krantines, kurios susijusios su biria krova – tiek trąšomis, tiek žemės ūkio produkcija. Todėl rekordiškai, net iki 23,9 mln. tonų, išaugo birių krovinių krova. Šioje dalyje yra ir per 10 mln. tonų perkopusi baltarusiškų trąšų krova.

Apskritai baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie trečdalį visos krovos. 2020 m. baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste augo apie 10 proc. Klaipėdos uoste investuojama ir į generalinių krovinių, įskaitant konteinerių krovą, skystų krovinių krovos kompleksus. Vieni kroviniai dėl vartojimo pokyčių, susijusių su COVID-19, mažėjo, kiti augo ir išlygino bendrą Klaipėdos uosto krovą.

Neteko Rusijos krovinių

Nemažas investicijas į uostą pastaraisiais metais yra investavę ir Latvijos uostai, ypač Rygos. Jame atsirado naujas anglių krovos kompleksas su giliavandenėmis krantinėmis. Nepaisant to, anglys, taip pat naftos produktai buvo pagrindiniai, kurie smukdė Rygos uostą.

Jis per 2020 m. iš viso krovė 23,7 mln. tonų krovinių. Tai net 22,7 proc. mažiau nei 2019 m. Dėl rusiškų anglių ir naftos produktų Rygos uostas per 2020 m. neteko 8,8 mln. tonų krovinių.

Rygos uosto valdytojas Ansis Zeltinis akcentavo, kad nemažos rusiškų krovinių dalies netektis uosto finansiniam stabilumui didelės įtakos nepadarė. Kai rusiškų krovinių mažėjo, Rygos uoste augo latviškos produkcijos krova – grūdų, medienos. Pavyko išlaikyti tą pačią konteinerių krovą. Ventspilio uosto krova krito net 36,9 proc. iki 12,9 mln. tonų. Uostas neteko net 73 proc. birių krovinių, daugiausia rusiškų anglių, kiekio.

18 proc. mažiau krauta ir naftos bei jos produktų. Esant didžiuliam minusui, Ventspilio uoste buvo įvairių generalinių krovinių, kurių krauta daugiau. Kaip ir Klaipėdos uoste, Ventspilyje buvo teigiama jūrų keltais gabenamų krovinių dalis.

Iš visų Latvijos uostų mažiausiai krova krito Liepojoje – 10 proc. Šis uostas krovė 6,6 mln. tonų krovinių, net 74 proc. sumažėjo rusiškų anglių atracito. Skirtingai nei Rygos ir Klaipėdos uostuose, Liepojoje šiek tiek mažiau krauta ir grūdų. Net 85 proc. mažiau krauta dyzelino.

Tai gali reikšti, kad iš Mažeikių į Latviją atstačius Rengės geležinkelio vėžę naftos produktai iš „Orlen Lietuva“ nekeliavo į arčiausiai esantį Liepojos uostą. Ar jie keliavo į Ventspilį? Tokia prielaida gali būti, nes 2020 m. Ventspilio uostas iš viso krovė 8,3 mln. tonų skystų krovinių, daugiausia naftos produktų. Nors naftos produktų krova buvo 18 proc. mažesnė, Lietuvoje pagaminti naftos produktai, jei jų buvo, galėjo kompensuoti dalį rusiškų naftos produktų netekties.

Drastiška keleivių netektis

Jungtinis Talino uostas 2020 m. krovė 21,3 mln. tonų krovinių. Kaip teigė šio uosto valdybos pirmininkas Valdo’as Kalmas, šis krovinių kiekis buvo rekordinis Talino uoste per pastaruosius penkerius metus.

Nors jis nuo Klaipėdos uosto atsiliko smarkiai, vienu aspektu jį aplenkė. Procentine išraiška Talino uosto krovos augimas siekė 7 proc. (Klaipėdos – 3,2 proc.).

Talino uostas dideles netektis patyrė dėl COVID-19. Keleivių skaičius į Talino uostą plaukusiuose jūrų keltuose buvo net 59 proc. mažesnis. Jis siekė 4,3 mln., ankstesniais metais būdavo 11 mln.

Gerokai didesnius nuostolius nei Klaipėda Talino uostas patyrė ir dėl 2020 m. nevykusio kruizinių laivų sezono. Klaipėdoje per sezoną tradiciškai būna 50–60 kruizinių, o Talino uoste jų būna 5–6 kartus daugiau – apie 350.

Net 18 proc. mažiau keleivių buvo ir vietiniuose Estijos keltuose tarp žemyninės dalies ir salų. Šiuos keltus taip pat eksploatuoja Talino jūrų uosto administracija. Keleivinė laivyba Estijoje buvo viena iš pagrindinių sričių, kur valstybė skyrė didžiausią paramą verslui dėl COVID-19 pandemijos.

Rezultatai Lenkijoje ir Rusijoje

Baltijos jūros regione yra dar pora uostų, kuriuose 2020 m. krova buvo teigiama.

Lenkijos Gdynės uostas 2020 m. krovė 24,6 mln. tonų. Tai buvo 2,9 proc. daugiau nei 2019 m. Šis rezultatas Gdynės uostui yra rekordinis. Tokį rezultatą lėmė net 69 proc. išaugusi grūdų krova. Tai reiškia, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje 2020 m. grūdų derlius buvo rekordinis.

Kitų Lenkijos uostų krova yra neigiama. Gdansko uostas krovė beveik 49 mln. tonų. Tai 4 proc. mažiau nei pernai. Uostas labiausiai nukentėjo dėl kritusios konteinerių krovos. Jungtinis Svinouiscio ir Ščecino uostas krovė 31,17 mln. tonų. Tai 3,1 proc. mažiau nei 2019 m.

Teigiamą metinę 0,1 proc. krovą vienintelis Baltijos jūros baseine pasiekė Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Jis krovė 59,9 mln. tonų. Daugiausia (102,6 mln. tonų (-1,2 proc.) krovė Ust Lugos uostas.

Labiausiai – net 19,2 proc. krova krito Primorsko uoste. Jis krovė 49,3 mln. tonų. Arčiausiai Klaipėdos esantis Rusijos Kaliningrado uostas krovė 10,4 mln. tonų arba 5,7 proc. mažiau nei pernai.

Bendrai visi Rusijos uostai pernai krovė 820,8 mln. tonų. Tai 2,3 proc. mažiau nei 2019-aisiais.