Būtingės terminalo svarba
Šiuo metu, kai tokios ES šalys kaip Vokietija tapo Rusijos dujų įkaitėmis, Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių yra visiškai atsijungusi nuo Rusijos dujų ir naftos.
Taip yra todėl, kad Lietuvoje protingai išnaudota jūros nauda. Lietuva labiau už kitas šalis jautė galimą Rusijos "bičiulystės" įtaką.
Blokados metu dar nepriklausomybės atkūrimo pradžioje pradėtas statyti Būtingės naftos terminalas su plūduru jūroje. Statybos vyko ilgai, sunkiai, bet laikas parodė, kad tą daryti buvo verta.
Per dešimtmečius Vakarų Europos ryšiuose su Rusija niekas pernelyg ir nesikeitė. Dabar dėl dujų tiekimo į Vokietiją rusai aiškina, kad yra techninių problemų "Nord Stream 1" dujotiekyje. Tai panašu į laikus, kai daugiau nei prieš 20 metų rusai aiškino, jog "Družba" naftotiekyje į Lietuvą įvyko rimtas gedimas ir jis iki šiol nepašalintas. Lietuva pasistatė Būtingės naftos terminalą su plūduru jūroje ir sėkmingai iš bet kurio pasaulio taško laivais gali atsigabenti naftą į prie Mažeikių esančią naftos perdirbimo gamyklą.
Pačios didžiausios Lietuvos nepriklausomybės gijos yra susijusios su Baltijos jūra.
Inovatyvūs energetiniai sprendimai
Dar vienas Lietuvos nepriklausomybės simbolis nuo Rusijos yra suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.
Jis, kaip ir Būtingės naftos terminalas, buvo statomas ilgai, su daugybe diskusijų tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. Terminalo vieta turi ir minusų, nes jis pastatytas ne uosto pradžioje, ne prieš uosto vartus, kaip įprasta daugelyje šalių, o pačioje uosto pabaigoje.
Būta daug aiškinimų, kad į Klaipėdos SGD terminalą plaukiantys laivai ribos laivybą, sudarys papildomų kliūčių. Nors jau kurį laiką Klaipėdos SGD terminalas dirba visu pajėgumu, didesnių kliūčių dėl dujovežių plaukimo per uostą nėra.
Šiuo laikotarpiu, kai Rusija vykdo karą Ukrainoje, Klaipėdos SGD terminalo reikšmė išryškėjo ypač stipriai. Nuo Rusijos energetinių resursų didžiulę priklausomybę turėjusios Vokietijos žiniasklaidoje pastaruoju metu Lietuvos nepriklausomybei nuo rusiškų dujų ir naftos buvo skirtas didelis dėmesys.
Akcentuota Lietuvos susikurta nepriklausomybė nuo rusiškos naftos ir dujų tiek per Būtingės naftos terminalą, tiek per Klaipėdos SGD terminalą. Vokiečiams toks Lietuvos toliaregiškumas, kuris pačioje Lietuvoje kritikuotas dėl per didelių kainų ir buvo gerokai politizuotas, kelia pagarbą.
Kai susidarė tokios sąlygos, kokios dabar yra Europoje dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, galbūt ir buvę permokėjimai nebeatrodo baisiai. Turime įvertinti ir tai, kad Lietuva, tiek kurdama Būtingės naftos terminalą su SPM plūduru, tiek Klaipėdos SGD su FSRU laivu Baltijos jūros regione, buvo inovatorė. Iki šiol Baltijoje nieko panašaus nėra – nei tokio plūduro kaip Būtingėje, nei tokio FSRU laivo kaip Klaipėdoje.
Baltijos jūroje bent kol kas niekas nesirengia statyti naftos terminalo su SPM plūduru, nors pasaulyje analogų yra. FSRU laivus, koks Klaipėdoje yra "Independence", rengiasi nuomoti Estija, Suomija, Lenkija ir Vokietija.
Elektros galia jūroje
Šiuo metu kalbama apie dar vieną didžiulę Lietuvos nepriklausomybės giją, kuri susijusi su Baltijos jūra. Tai yra nepriklausomybė nuo Rusijos BRELL elektros žiedo. Lietuva, Latvija ir Estija nuo šio žiedo galės atsijungti, tiksliau yra sutarusios tai padaryti iki 2025 m.
2016 m. buvo nutiesta elektros linija "LitPol Link" sausuma tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Tam, kad Baltijos šalys galėtų atsisakyti paskutinės energetinės priklausomybės nuo Rusijos, per Baltijos jūrą iš Lenkijos į Lietuvą dar turi būti nutiestas elektros kabelis "Harmony Link". Taip būtų sudarytas naujas Baltijos šalių elektros žiedas per Lenkiją su Vakarų Europa.
Šiam kabeliui tiesti reikalinga Baltijos jūros trasa jau išžvalgyta. "Harmony Link" kabelis bus tiesiamas nuo Lenkijos Žarnoviec elektros pastotės iki Šventosios, kur po to sausuma linija bus nuvesta iki Darbėnų. Čia bus įrengta 330 kV elektros skirstykla. Ji bus sujungta su elektros linijomis per Bitėnus su Kruonio HAE, Klaipėda ir Latvijos Grobine.
Prie Darbėnų elektros skirstymo stoties ateityje bus jungiami ir Baltijos jūroje planuojami statyti vėjo jėgainių parkai. Tai iš esmės reikštų, kad Lietuvos apsirūpinimas elektros energija, dešimtmečius buvęs Ignalinos atominėje elektrinėje, ją uždarius, persikels į Baltijos jūrą.
Šiuo metu pradedami derinti elektros skirstyklos Darbėnuose statybos darbo dokumentai. "Litgrid", kuri vykdo projektą kartu su lenkais, paskelbė konkursą dėl Darbėnų skirstyklos statybos techninių dokumentų ekspertizės.
Nutiesti 330 km ilgio kabelį per Baltijos jūrą kainuos apie 680 mln. eurų. Iš jų beveik 500 mln. eurų – ES parama. Tiesti kabelį "LitPol Link" kainavo 340 mln. eurų.
