Apie medūzų antplūdį į Baltijos jūrą prabilo Vokietijos Kylio Helmholtzo okeanografijos centro mokslininkai. Didelį kiekį medūzų jie užfiksavo Kylio, Flensburgo, ypač Ekernfiordės įlankose. Nemažai medūzų šiemet yra ir Danijos pakrantėse.

Helmholtzo okeanografijos centro mokslininkai mano, kad šiemet medūzų kiekio padidėjimas yra reikšmingas, palyginti su ankstesniais metais.

Mokslininkai įspėjo, kad staigus medūzų populiacijos padidėjimas gali neigiamai paveikti ekologinę jūros aplinką ir netgi sukelti katastrofą.

Įprastai Baltijos jūroje yra paplitusios paprastosios medūzos. Šiemet Ekernfiordės įlankoje buvo pastebėta ir naujų, iš Atlanto įsiskverbusių medūzų.

Baltijoje, prie Vokietijos krantų, jau ir seniau pastebėtos ekologinę katastrofą Kaspijos jūroje sukėlusios invazinės medūzos Mnemiopsis leidyi. Kiek giliai jos įsiskverbė į Baltijos jūrą, kol kas neaišku.

Vokietijos mokslininkai mano, kad medūzų skverbimasis į Baltiją padidėjo dėl itin šiltos 2019–2020 metų žiemos. Praėjusios žiemos temperatūra Baltijos jūroje buvo 2 laipsniais didesnė nei vidutinė per pastaruosius 40 metų.

Įtakos turėjo ir dėl aukštesnės temperatūros Baltijoje suaktyvėjusios iš Šiaurės Atlanto tekančios srovės, kurios neša ir medūzoms veistis palankesnį druskingesnį vandenį.

Lietuvos pakrantėse taip pat pastebėta daugiau paprastųjų medūzų. Jas jau liepą buvo galima stebėti prie paplūdimių ties Klaipėda. Prie Lietuvos krantų kol kas nematyti invazinių Mnemiopsis leidyi medūzų.

Nė viena iš į Baltijos jūrą įsiskverbusių medūzų nekelia pavojaus žmonėms, tačiau daro žalą aplinkai.

Esant per daug medūzų, vandenyse gali sumažėti deguonies. Medūzos minta planktonu, o tai iš esmės yra ir žuvų maistas. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų medūzų sangrūdos kol kas nėra pastebėtos. Medūzos žalo aplinkai kol kas nedaro.