Norintiems palaigyti vandens motociklu draudžiamoje pajūrio zonoje nesutrukdys net tai, kad transporto priemonė nėra registruota. Teigiama, kad šalyje legalus tik kas antras vandens motociklas, o pusė jų neturi reikiamų sertifikatų.

Plaukiojo draudžiamoje zonoje

Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai, Nemirsetoje užfiksavę vandens motociklą, itin nustebo sužinoję, kad neetatinių gelbėtojų vardu prisidengę privatūs asmenys į jūrą drąsiai lenda net neregistruota transporto priemone.

"Nemirsetoje vandens motociklais plaukioti draudžiama. Draudimas galioja Baltijos jūros biosferos poligone, Baltijos jūros talasaloginiame draustinyje, išskyrus numatytas išimtis. Prieš porą metų atsirado pakeitimų dėl draudimo plaukioti vandens motociklais Palangoje, atsižvelgiant į gelbėtojų darbą. O kalbant paprastai, tai žmogus, turintis vandens motociklą, turėtų plaukioti jūroje už Monciškių kaimo, kuris yra šalia Šventosios, iki pat Latvijos sienos. Nuleisti motociklus galima būtų ir už uosto vartų, bet čia automobilių eismą riboja kelio ženklai", – situaciją aiškino Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Aplinkosaugininkai po jūrą motociklo nesivaikė, jį nufotografavo ir kreipėsi į Saugios laivybos administraciją, kad ši nustatytų jo savininką.

"Atsakyta buvo, kad tuo metu motociklas buvo net neregistruotas. Anksčiau jis priklausė vienai merginai. Tačiau įdomu ir tai, kad už automobilio, kuriuo į pajūrį buvo atgabentas vandens motociklas, stiklo buvo užkišta sutartis, sudaryta su viešąja įstaiga "Palangos miesto vandens motociklų klubas". Panašu, jog tuo norima parodyti, kad privatūs asmenys atlieka gelbėjimo paslaugas, bet jie tik elementariai pramogauja", – pastebėjo D.Nicius.

Gelbėtojas – be įgaliojimų

Viešajai įstaigai "Palangos miesto vandens motociklų klubas" septynerius metus vadovavęs Palangos tarybos narys Julius Tomas Žulkus suabejojo, kokiais dokumentais remdamiesi, asmenys save gali įvardinti gelbėtojais.

"O gal tas dokumentas padirbtas? Tačiau juk jokia sutartis neleidžia žmogui pažeidinėti taisyklių ar įstatymų. Jei kas nors sugalvos tanku atvažiuoti į pajūrį, ar klubas už tai bus atsakingas? Manyčiau, čia to žmogaus problema. O dar plaukiota rajono savivaldybės teritorija, tai – visiška saviveikla", – tikino neseniai įstaigos direktoriaus vietą palikęs J.T.Žulkus.

Jis pabrėžė, kad gelbėtojai turi darbo pažymėjimus.

"Ir labai puiku, tegul aplinkosaugininkai baudžia apsišaukėlius. Mes juk šiam žmogui neleidome plaukioti neregistruotu motociklu. Viską reikia išsiaiškinti", – pabrėžė J.T.Žulkus.

Už sertifikavimą – 600 eurų

Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Šilys tikino, kad už neregistruotos vandens transporto priemonės vairavimą gresia atsakomybė.

"Bauda gresia ir už tai, jei žmogus vairavo motociklą neturėdamas laivavedžio pažymėjimo arba neturi leidimo vairuoti konkrečią transporto priemonę, atsižvelgiant į jos galingumą. Numatyta nuo 86 iki 144 eurų bauda. Jei fiksuotas atvejis, kad plaukiota neregistruota priemone, mes turėtume gauti visą informaciją. O aš galiu atskleisti, kodėl nenorima registruoti motociklų, – tai brangiai kainuoja. Šalyje pilna atvežtų iš užsienio, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų", – aiškino A.Šilys.

Laikantis pramoginių laivų direktyvos, vandens transporto priemonės savininkas privalo kreiptis į notifikuotą įmonę, kuri turi patikrinti motociklą.

"Tikrinamas variklis, apžiūrimas korpusas, patikrinama, ar transporto priemonė atitinka saugumo reikalavimus. Per 6 metrų ilgio pramoginio laivo patikrinimas kainuoja 1,7 tūkst. eurų. Vandens motociklo patikrinimas ir sertifikatų išdavimas – 600 eurų. Tai brangu, todėl ir plaukiojama neregistruotais. Antra bėda ta, kad, pavyzdžiui, vienam pramoginiam laivui neseniai teko kviesti specialistus iš Gdansko. Jie atliko procedūrą ir išdavė sertifikatus, nes tokios lietuviškos notifikuotos įstaigos nėra", – aiškino A.Šilys.

Baudos neatgraso

Vis dėlto norinčiųjų laigyti vandens motociklais vis daugėja. Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai per metus fiksuoja ne vieną dešimtį pažeidimų, kai pramogautojai braunasi į parko ribas.

"Parko teritorija į jūros gilumą driekiasi 2,5 kilometro. Ir čia galioja draudimas plaukioti vandens motociklais. Už saugomos teritorijos režimo taisyklių nesilaikymą gali grėsti įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 57 eurų", – aiškino D.Nicius.

Tačiau baudos nelabai baugina adrenalino mėgėjus.

"Reikia pripažinti, kad vandens motociklininkai yra problema. Jų neišgaudysi ir nesužiūrėsi. Vis prabylama apie naujos tvarkos parengimą jų kontrolei. Tikiuosi, kad artimiausiu metu bus to imtasi. Kažkodėl įsivaizduojama, kad vandens motociklo valdymui užtenka vairuotojo pažymėjimo. Priekrantės vandenims būtina gauti tarptautinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimą", – kalbėjo Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Šilys.

Iš Latvijos – 10 motociklų

Palangos miesto vandens motociklų klubo prezidentas Jonas Pirožnikas tikino: vandens motociklų mėgėjų vis daugėja, o aiškios tvarkos neskubama sukurti.

"Bėda ta, kad šiuo metu draudimų daugiau, nei leidimų. Įsivaizduokime situaciją, jei gautumėme žinią, kad ties Nemirseta skęsta žmogus. Kaip man nuplaukti motociklu, jei aplink draustiniai ir saugomos teritorijos? Nemirseta juk yra ant ribos su Palangos savivaldybės teritorija. Aš sėsčiau ant motociklo ir plaukčiau į tą vietą, nežiūrėdamas ar ten yra talasaloginis draustinis. Žmogaus gyvybė yra svarbiau už viską. Tik mūsų šalyje yra begalė sukurtų tvarkų, o realiai tvarkos ir nėra", – pabrėžė J.Pirožnikas.

Jis akcentavo, kad Palangos gelbėtojai ne kartą vaikėsi įvairiausius pažeidėjus jūroje, nors jiems tai ir nepriklauso.

"Buvo toks atvejis, kai iš Latvijos atskriejo dešimt vandens motociklų, pradūmė visiems po nosimi ties tiltu ir nurūko tolyn. Teko kviesti pasieniečius į pagalbą, kol juos sučiupo. Bet čia juk ne mūsų darbas", – patikino J.Pirožnikas.

Jūroje nėra kontrolės

Vandens motociklų kontrole turėtų rūpintis Saugios laivybos administracija. Tačiau palangiškiai sako senokai matę kokį nors inspektorių ant kranto, o tuo labiau – vandenyje.

"Anksčiau buvo tokia Vidaus vandenų inspekcija. Ir mes patys gelbėtojai esame rengę reidus kartu su inspektoriais ir pagavę ne vieną pažeidėją. Bendradarbiaujame su policijos pareigūnais. Kai geras oras, tokių motociklininkų lenda pro visus galus. Visokių situacijų būna, visokių žmonių. Tačiau jei valstybinė institucija nesugeba sukontroliuoti, tai juk ne mūsų problema", – pasakojo J.Pirožnikas.

Palangos gelbėtojų vadas priminė, kad nelaimės atveju iškiltų klausimas kas turėtų pasirūpinti vandens motociklininku, kuriam kilo grėsmė gyvybei?

"Plaukti galima jūra, tik ne arčiau, kaip 500 metrus nuo kranto. Ką daryti ir ką kviestis pagalbon, kai suges motociklas ar baigsis degalai? Turi būti aiškios vietos kur galima nuleisti motociklus į vandenį, čia žmogus gautų visą informaciją, jei reikėtų – net ir reikalingą servisą. Tvarka turi būti civilizuota", – aiškino J.Pirožnikas.

Nelaimės atveju gelbėjimo darbus jūroje turėtų vykdyti Koordinacinis gelbėjimo centras, kuris yra už kelių dešimčių kilometrų – Klaipėdoje.

"Prieš išplaukiant į jūrą, kiekvienas laivavedys turi pareigą apie tai pranešti pasieniečiams. Tačiau kai kas nors nutinka, pasieniečiai prašo, kad mes nuplauktumėme ir pažiūrėtumėme, kas nutiko. Jei žadama kurti aiškią tvarką dėl vandens motociklų kontrolės, mes tik už tai", – kalbėjo J.Pirožnikas.