Sudegusio „Baltijos“ kino teatro istorijoje gali būti padėtas lemtingas taškas – duotas leidimas miesto piktžaizde tapusį pastatą nugriauti.

Leidimas – pirmadienį

Šiandien Nuolatinėje statybų komisijoje įvairių žinybų atstovai svarstys, ar pritarti parengtam techniniam projektui „Svečių namų statyba, demontuojant kino teatrą Žvejų g. 3“.

Jei projektui bus suteiktas palaiminimas, jau artimiausiu metu gali būti nugriautas garsusis „Baltijos“ kino teatras, o jo vietoje iškilti naujas pastatas.

Kliūčių nugriauti šimtą metų skaičiuojantį statinį nėra, mat jis nepripažintas kultūros paveldo vertybe.

„Šis pastatas sovietmečiu buvo labai perstatytas, iš jo senųjų sienų beveik nieko nebeliko, todėl jis ir nėra saugomas“, – teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška.

Anot savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vedėjos Daivos Grimalienės, leidimas griauti „Baltijos“ kino teatrą ir statyti svečių namus gali būti išduotas jau artėjantį pirmadienį. Leidimas kainuotų 250 litų. Vienintelė sąlyga – projektui turi pritarti Nuolatinė statybų komisija.

Projektą rengusios architektės Liudos Bartkienės teigimu, planuojama atstatyti labai panašų į „Baltijos“ kino teatrą pastatą. Jis būtų keturių aukštų su mansarda ir ne aukštesnis už greta esančius statinius.

Pirmajame aukšte numatoma įrengti kavinę, fojė, personalo, technines patalpas. Antrajame–ketvirtajame turėtų būti įrengta 20 svečių namų apartamentų.

Pastate taip pat turėtų atsirasti vietos nedideliam garažui, kuriame tilptų penki automobiliai. „Svečių namams yra taikoma tokia norma – keturioms lovoms priklauso viena vieta automobiliui. Kadangi bus dvidešimt kambarių, reikia penkių vietų, iš jų 25 proc. bus skiriama darbuotojų transportui“, – aiškino L.Bartkienė.

Spalva bus šokoladinė

V.Juškos teigimu, nors „Baltijos“ kino teatras ir nėra kultūros vertybė, tačiau vieta, kur jis stovi, – itin jautri, tad ir atstatytas pastatas neturėtų išsiskirti iš senamiesčio aplinkos.

„Šiuo metu „Baltijos“ kino teatras tarp kitų pastatų atrodo tarsi išmuštas dantis. Tačiau ir protezas turi atitikti visumą. Mano manymu, naujasis pastatas negali būti stiklinis. Turėtų vyrauti tinkas, mūras, o spalva galėtų būti balta, pilka arba ruda“, – įtikinėjo V.Juška.

L.Bartkienės žodžiais, naujasis pastatas bus tinkuotas, jo stogas – iš skardos, bet čerpių imitacija. Statinys turėtų būti šokoladinės spalvos. Anot architektės, taip nuspręsta, mat jei pastatas būtų ryškios arba šviesios spalvos, jis labai išsiskirtų iš aplinkinių ir kontrastuotų.

„Tamsios spalvos labiau „priklijuoja“ pastatą prie aplinkos“, – argumentavo L.Bartkienė.

Atlikus ketinamo nugriauti statinio paveldosauginę ekspertizę, paaiškėjo, kad dalis sienų mūro yra vertinga. Todėl rekomenduota plytas sandėliuoti ir jas panaudoti statant naują pastatą.

„Tokios patirties uostamiestis jau turi. Sugriautos Klaipėdos pilies plytos buvo naudojamos senamiesčio pastatams statyti“, – priminė V.Juška.

Savininkai – nekalbūs

L.Bartkienės teigimu, kadangi yra išlikę tik keli fragmentai šimtmetį skaičiuojančio mūro, nuspręsta jį panaudoti kuriant svečių namų interjerą.

Projektas nugriauti „Baltijos“ kino teatrą ir jo vietoje pastatyti svečių namus Nuolatinėje statybų komisijoje bus svarstomas jau antrą kartą. Liepos pabaigoje jam nepritarta, nes pareikšta pastabų dėl sklypo sutvarkymo, dėl pastato dangų, dėl neapibrėžtų trečiųjų asmenų interesų. Šios pastabos jau ištaisytos.

Paklausta, kada galėtų prasidėti ir baigtis statybos, L.Bartkienė patarė kreiptis į projekto užsakovę – Šiauliuose registruotą bendrovę „Fisanta“, kuri dar 2000 metais ir įsigijo „Baltijos“ kino teatrą. Tačiau įmonės direktorė Regina Radkevičienė buvo nekalbi: „Laukiame gerų naujienų, todėl dabar nieko nekomentuosiu“.

Dar anksčiau svarstyta, jog „Baltijos“ kino teatro vietoje galėtų iškilti biurų pastatas. Tačiau savivaldybė pareikalavo, jog tokiu atveju Tomo gatvėje turėtų būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, mat sklype nepakaktų erdvės mašinoms statyti. Dėl tokio reikalavimo sumanymo buvo atsisakyta.

Veržėsi gelbėti auksą

„Baltijos“ kino teatras miesto centro vaiduokliu tapo 2001 metais, kai jį nuniokojo gaisras. Iki nelaimės pastate kelerius metus veikė prekyvietė.

„Tai ir buvo pagrindinė gaisro priežastis, nors iš pradžių manyta, kad pastatas galėjo būti padegtas“, – prisiminė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis.

Anot jo, gaisras kilo dėl prekeivių naudojamų begalės prietaisų, todėl neatlaikė elektros instaliacija. Pasipylusios kibirkštys turėjo puikią terpę virsti liepsnomis, nes pastate buvo sukrauta gausybė prekių: drabužių, patalynės, kailinių.

„Prisimenu, buvo vasaros savaitgalis, nes aš ilsėjausi, bet dėl tokio didelio gaisro buvau iškviestas į darbą. Pastatas ėmė liepsnoti vakare, kai prekeiviai skirstėsi, todėl gaisras buvo pastebėtas per vėlai. Ugnį tramdėme iki pat paryčių“, – pasakojo A.Kloviškis.

Jo teigimu, gaisrą gesino visos uostamiesčio ugniagesių pajėgos, bet pagalbos iš kitų miestų neprireikė. Labiausiai nerimauta, kad ugnis neišplistų ir į kitus pastatus.

Ugniagesiams dirbti ypač trukdė į liepsnas puolantys prekeiviai, žūtbūt siekiantys išgelbėti savo turtą, pavyzdžiui, aukso dirbinius.

Po gaisro Klaipėdoje ėmė sklisti legendos, jog esą liepsnose žuvo trys žmonės, todėl griuvėsiuose vaidenasi. Tačiau A.Kloviškis tvirtino, jog gaisro metu niekas nenukentėjo. „Dirbome labai atsargiai. Griuvo stogo perdengimas, kuris galėjo užvirsti ant ugniagesių, tačiau visi buvome budrūs“, – tikino A.Kloviškis.

Kinas – prieš 100 metų

„Baltija“ buvo gražiausias ir moderniausias kino teatras Klaipėdoje.

Pastatas savo istoriją skaičiuoja nuo 1854 metų, kai po didžiojo Klaipėdos gaisro Žvejų gatvėje buvo atstatytas mūrinis sandėlis. Kino sale, pavadinta „Weltkino“, jis virto 1912 metais, nes tuomet uostamiestyje ėmė kurtis kino teatrai.

1920-aisiais pastatą įsigijo vienas Klaipėdos pirklys, kuris statinį rekonstravo, papuošė fasadą ir atidarė kino teatrą „Kammer Lichtspiele“. Šiame kino teatre, kuris buvo gražiausias ir moderniausias ne tik uostamiestyje, bet ir jo apylinkėse, daugiau buvo rodomi vokiški filmai.

Per Antrąjį pasaulinį kartą pastatas buvo gerokai sugriautas, tačiau operatyviai vėl atstatytas. Pavadintas „Tėvyne“ jis tęsė savo paskirtį – buvo kino teatras. 1958 metais „Baltija“ pervardintas pastatas toliau viliojo kino mėgėjus.

Šio dešimtmečio pradžioje pastatą įsigijo bendrovė „Fisanta“. Nuo 2001 metų, kai jį nusiaubė gaisras, griuvėsiai beveik dešimtmetį badė klaipėdiečių ir miesto svečių akis. Kalbos apie jo sutvarkymą prasidėjo dar 2006 metais, tačiau kūną jos gali įgauti tik dabar.

Už netvarkomą miesto centre riogsantį apleistą pastatą „Fisanta“ bausta tris kartus. Tačiau kadangi ji registruota Šiauliuose, nuobaudą jai turi skirti to miesto savivaldybės administracinė komisija. Ji saviškius vieną kartą nubaudė 50, kitą kartą – 200 litų bauda, nors ji galėjo siekti iki 2 tūkst. litų.