Dauguma žvejų, kurie turėjo dalintis žuvų likučiais nuo išrinktųjų pietų stalo teisme įrodė, kad Baltijos jūros šprotų ir strimelių sugavimo kvotas valdžia skirstė neteisingai.

Ribojo žvejų verslą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad šprotų ir strimelių kvotų apskaičiavimo kriterijai buvo nustatyti neteisėtai – viršyti valdžios institucijų administraciniai įgaliojimai.

Tokio neteisėto veiksmo rezultatas – beveik 78 proc. šprotų ir strimelių kvotų skirta vienai žvejybos bendrovei "Banginis".

Kitos Baltijos jūros žvejybos bendrovės gavo menkas šprotų ir strimelių kvotas, jas išgaudė ir tinkamu žvejybai laiku yra priverstos laikyti laivus prie krantinių, džiovinti tinklus.

Žemės ūkio ministerija priėmė vienai bendrovei palankias Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles. Žvejybos teisės dydis procentais buvo skaičiuojamas pagal 2007–2012 metų šprotų ir strimelių sugavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo penkių teisėjų kolegija, kurioje buvo ir šio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, konstatavo, kad toks kvotų skirstymas "iš esmės riboja ūkio subjektų, užsiimančių ar pageidaujančių užsiimti šprotų ir strimelių žvejyba Baltijos jūroje, ūkinės veiklos laisvę". Tiems žvejams, kurie 2007–2012 m. negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, yra ribojama galimybė užsiimti žvejyba ir kitais metais.

Teismo nuomone, tokie ūkinės veiklos ribojimai gali būti nustatytas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse.

"Jaučiuosi laimėjęs mūšį, sulaukiau daugybės sveikinimų, kad mes, žvejų atstovai, sugebėjome įrodyti Žemės ūkio ministerijai, kad vienašališkai, nesuderinusi su žvejų dauguma priiminėdama įsakymus, ji pažeidė viešojo administravimo tvarką. Šis atvejis parodė, kad Lietuvoje dar yra teisingumas", – džiaugėsi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, kuris buvo vienas iš priešinimosi neteisėtam kvotų skirstymui variklių.

Susivienijo prieš monopoliją

Kova su Žemės ūkio ministerija ir Žuvininkystės departamentu buvo ilga.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna 2013 metų kovo 15 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pakoreguotas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisykles.

Prieš pasirašant taisykles, dauguma žvejų jau reiškė nepasitenkinimą, kad kvotos skirstomos skaičiuojant 6 metų žvejybos Baltijos jūroje laikotarpį.

Dauguma žvejų siūlė vertinti pastarųjų trejų metų žvejybos laikotarpį. Tokiu atveju bendrovei "Banginis" būtų tekę apie 40–50 proc. visų Baltijos jūros šprotų ir strimelių kvotų ir jų būtų užtekę daugmaž visiems.

Tačiau pasirinkta sunkiai suvokiama kvotų skirstymo schema, kai vienam atitenka beveik viskas, o kitiems – visai nieko.

Tai supykdė žvejų daugumą. Žvejai, priklausantys trim skirtingoms asociacijoms susivienijo prieš vieną monopoliją.

Nepaisant daugumos žvejų protestų, jų teisėtų interesų palaikymo Seimo Kaimo reikalų komitete, 2013 metų kovo 26 dieną Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisija bendrovei "Banginis" paskyrė 1 854 tonas strimelių ir 9 521 toną šprotų kvotų. Tai sudarė atitinkamai 78,2 ir 76,2 proc. nuo visų Lietuvai skirtų Baltijos jūros strimelių ir šprotų kvotų.

Bendrovės "Baltijos žuvys", "Baltlanta", "Starkis" , "Stekutis" ir E.Narbuto individualioji įmonė kreipėsi į teismą. Jos prašė panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos sprendimą.

Iš pradžių kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis, matydamas, kad byloje įpainiota aukšta valstybės institucija – Žemės ūkio ministerija, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Lietuvos plotuose – estai

Dar daugiau – žemės ūkio ministro įsakyme buvo nurodyta, kad pagal 2007–2012 metų sugavimus suformuotos kvotos trejiems metams suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės.

Toks vienai bendrovei palankus strimelių ir šprotų kvotų skirstymas būtų įteisintas ilgesniam laikui. Tokiu atveju žvejybos versle iškiltų vienas monopolininkas, o kitos arba dauguma žvejybos įmonių sunyktų. Tai akivaizdus konkurencijos dėsnių nepaisymas, todėl kvotų skirstymo atitikimą konkurencijai analizuoja ir Konkurencijos taryba.

Po tokio, kaip dabar paaiškėjo, neteisėto kvotų paskirstymo, Lietuvos žuvininkystėje prasidėjo negrįžtami procesai. Dalis bendrovių neišlaikė įtampos ir vienos bendrovės protegavimo – pardavė savo verslą kartu su kvotų dalimis Estijos bendrovėms.

Galima teigti, kad čia nieko tokio – Estija ta pati Europos Sąjunga. Tačiau monopolizuotoje Lietuvos žvejybos sistemoje nyksta žvejybos tradicijos. Nuo seno žvejyba Baltijos jūroje buvo ne vieno monopolininko, klestinčio kitų žvejų sąskaita, verslo šaka, o priemonė išgyventi ir maitintis iš jūros gėrybių ištisoms gyventojų kartoms.

Prašo perskirstyti kvotas

Per amžius nusistovėjusias Lietuvos pajūrio žvejybos tradicijas pabandyta sugriauti žuvininkystės sistemos nesuvokiančių valdininkų sprendimais. Prieš neteisybę sukilę pajūrio žvejai profesionalai per teismą įrodė, kad žuvininkystės negalima valdyti bet kaip.

Žvejai jau ne kartą viešai pareiškė, kad jie dėl žvejybos verslo netekčių neteisėtai paskirsčius kvotas, bandys prisiteisti dėl to patirtus nuostolius. Kreipimesi į Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių ir žemės ūkio ministrą V.Jukną iš karto po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo žvejai įvardino, kad dėl neteisingai paskirstytų kvotų patyrė keturių milijonų litų nuostolį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Todėl žvejai prašo, kad atsižvelgiant į teismo sprendimą kuo greičiau būtų perskirstyta šių metų rudeninės žvejybos kvotų dalis, kuri sudaro 50 proc. nuo bendros kvotos.