Kretingos rajono, Salantų miestelio gyventojai jau kelis mėnesius suka galvas bei socialiniame tinklalapyje „Facebook“ dalijasi abejonėmis, ar nebus garsiąją Orvidų sodybą įsigijęs Vytautas V.Landsbergis. Įtarimai nepasitvirtino, bet pagrindo skleisti tokius gandus būta.

V.V.Landsbergis pasakojo, jog jam jau seniai skauda širdį dėl to, kaip tvarkoma sodyba, kad iš jos nyksta vienuolio, šviesuolio Viliaus Orvido dvasia.

„Kalbos apie tai, kad įsigijau sodybą yra pletkai, gražūs, bet pletkai. Nei lėšų tokių turėčiau, nei galimybių tvarkyti sodybą. Bet minčių, nupirkti ir sutvarkyti taip, kaip buvo Viliaus sumanyta, buvo. Sodybos įsigijimas ir priežiūra, ko gero, turėtų būti sąmoningos Lietuvos valstybės rūpestis. Panašiai kaip Čiurlionio muziejus“, – teigė V.V.Landsbergis.

Poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas V.V.Landsbergis turėjo svajonę, kad ta ypatinga vieta kada nors taptų visos Lietuvos Dvasios vieta, kad joje, kiek įmanoma, būtų atstatytas V.Orvido paliktas sodybos vaizdas. Jis piktinosi, kad V.Orvydo patvorin numestas okupantų tankas buvo pakeltas ant postamento ir dabar žiūri į didįjį sodybos kryžių.

„Pokalbiuose su Jonu Meku, savo tėvu V.Landsbergiu, Julium Sasnausku buvome išdiskutavę norą bandyti organizuoti Sodybos išpirkimo ir atidavimo Lietuvai akciją. Idant išsipildytų testamentinis Viliaus noras: „Juk dariau dėl Aukščiausiojo, dėl Aukščiausiojo tegu ir palieka.“ Kad toje vietoje vėl vyktų dvasinis ir kūrybinis vyksmas, kad vieta taptų naujojo Lietuvos Atgimimo galimybe. Viliaus sodybos gelbėjimo projektas buvo pristatytas ir Prezidentei. Buvo netgi surasti verslininkai, sutinkantys investuot į sodybą, išpirkti ją ir atiduoti Lietuvai“, – pasakojo V.V.Landsbergis.

Lapkričio mėnesį verslininkai bandė kalbinti dabartinius sodybos savininkus, tačiau sulaukė labai kategoriško atsakymo – apie sodybos pardavimą negali būt net kalbų. Tuo bandymas atkurti V.Orvido dvasią jo tėvų sodyboje kol kas baigėsi.

V.V.Landsbergis prisiminė Juliaus Sasnausko žodžius, kad Orvidų sodyba liko, tik ji dabar nebesusieta su konkrečia vieta. Ji pasisėjusi Viliaus bičiulių ir sekėjų širdyse, o jų Lietuvoje labai daug. Taigi, ji tebeegzistuoja, tik kitu pavidalu.