Ėmėsi VMI ir FNTT funkcijų?

Uostamiestyje veikiančios įmonės savininkas iki šiol negali atsitokėti – pastarasis susidūrimas su banku jį išmušė iš vėžių.

Lietuvoje išgryninęs apie 15 tūkst. eurų iš įmonės sąskaitos "Swedbank" klientas gavo keistą banko laišką.

"Internetinėje "Swedbank" paskyroje tarp didelio žinučių srauto perskaičiau pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama pateikti informaciją, kur įmonė panaudojo išgrynintus tūkstančius. Netgi paprašyta pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Argi ne absurdas? Jokios neteisėtos veiklos nevykdome, jei tikrai kyla abejonių, visus duomenis galime atskleisti Valstybinei mokesčių inspekcijai, FNTT, bet ne bankui. Nes tai visiškai ne jo funkcija", – įsitikinęs vyras, tokio pobūdžio pranešimą matęs pirmą kartą.

Žmogus padarė išvadą, kad taip veikiausiai renkama informacija apie klientus rinkodarai, kaip tai daro daugybė komercinių įstaigų Lietuvoje. Kadangi tuo metu atostogavo, į gautą užklausą neatsakė.

Paralyžiavo įmonės veiklą

Vadovas buvo priblokštas, kai po kurio laiko "Swedbank" areštavo įmonės sąskaitą.

Antrąją banko žinutę jis pastebėjo tik tada, kai nebegalėjo atlikti mokėjimų.

"Informuojame, kad bankas blokavo jūsų sąskaitą, nes iki jums nurodyto termino bankui nepateikėte prašytos pateikti rašytinės informacijos ir prašytų pateikti dokumentų. Banko veiksmų teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 ir 18 straipsniai, taip pat "Swedbank", AB klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų sąlygų ir "Swedbank", AB mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų punktai", – teigiama "Swedbank" Konsultacijų centro direktorės atsiųstame laiške.

Vyras pasijautė užsitraukęs banko nemalonę.

Vadovas iki šiol nesupranta, kodėl jokių įsiskolinimų valstybei ar bankams neturinčios bendrovės pinigai atsidūrė po padidinamuoju stiklu.

Siutino ir tai, kad šioje situacijoje akivaizdžiai pritrūko komunikacijos ir geranoriškumo patikimo kliento atžvilgiu.

Smūgis į paširdžius – užblokuoti net nepranešus asmeniškai.

"Smūgis į paširdžius – užblokuoti net nepranešus asmeniškai. Nei skambučio, nei elektroninio laiško. Tikrąja to žodžio prasme paralyžiavo bendrovės veiklą, kaip įmonės vadovas pasijaučiau it nusikaltėlis. Tokie dalykai pasitikėjimo banku tikrai neprideda. "Swedbank" vadybininkė man įrodinėjo, kad banko veiksmai teisėti, nes perskaitęs žinutę į ją nesureagavau. Tai gal iš pradžių malonėkite paskambinti, jei toks rimtas reikalas?" – širdo pašnekovas.

Tik pateikus rašytinę informaciją ir pagrindus išlaidas, įmonės sąskaita buvo atblokuota. Tiesa, ne iš karto.

"Maždaug po savaitės vėl galėjome naudotis savo pinigais. Tikrai labai nemalonu. Kol sąskaita buvo įšaldyta, atsidarėme naują kitame banke. Kad ateityje išvengtume panašių nesusipratimų", – neslėpė klaipėdietis.

Tokiose nepavydėtinose situacijose atsiduria ir paprasti žmonės, ne tik bendrovių savininkai.

Visai realu, kad bet kurio gyventojo, išsiėmusio penkiaženklę sumą, bankas paprašys pasiaiškinti, kur išleido savo legaliai įgytus pinigus.

Principas – pažink savo klientą

Komercinių bankų atstovai teigia, esą tokių priemonių yra priversti imtis dėl ES direktyvos ir Lietuvos įstatymų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

Kilus klausimų bankas iš tiesų gali reikalauti papildomų dokumentų, kad įsitikintų mokėjimo operacijos ar sandorio teisėtumu.

Paprastai konkrečius stebėsenos kriterijus ir praktines priemones kiekvienas komercinis bankas nustato pats.

"Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius apgailestavo, kad klientams teko patirti nepatogumų. Tačiau laikytis įstatymų bankas privalo.

"Norime atkreipti dėmesį, kad sąskaitos blokavimas yra kraštutinis veiksmas. Iki tol bankas stengiasi susisiekti su klientu jo nurodytais kontaktais ir gauti reikalingą informaciją. Pasitaiko, kad klientai nerodo pastangų komunikuoti su banku, ignoruoja skambučius ir panašiai. Pagal galiojančią tvarką, per 10 dienų nepavykus susisiekti su klientu jo nurodytais kontaktais, apribojama prieiga prie sąskaitoje esančių lėšų. Tačiau sąskaitos blokavimas nėra negrįžtamas veiksmas, gavęs reikalingą informaciją bankas sąskaitą gali atblokuoti. Laikydamasis įstatymų bankas privalo nustatyti klientų lėšų kilmę ir suprasti kliento vykdomas operacijas, taip įgyvendinamas principas "pažink savo klientą", – aiškino S.Abraškevičius.

Taip kovoja su šešėliu

"Swedbank" atstovo žodžiais, bankui svarbu žinoti, kokia veikla klientas užsiima, kas yra galutinis naudos gavėjas, kur juda kliento lėšos – taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

"Pavyzdžiui, bankas pastebi, jog įmonė perveda stambias sumas fiziniam asmeniui, o jis ima šiuos pinigus gryninti. Vadinasi, klientas atlieka netipinę veiklą, išgryninami stambūs grynųjų pinigų kiekiai, ir klientui gali būti užduoti klausimai − jis turi gebėti pagrįsti, kokia buvo lėšų kilmė, kam jos bus panaudotos. Čia svarbu paminėti, kad jeigu bankas negauna paaiškinimų arba jie yra neišsamūs, tokiu atveju bankas gali nevykdyti mokėjimų, spręsti dėl tolesnių santykių su klientu ir informuoti teisėsaugos institucijas. Tokia daugiapakopė klientų ir jų atliekamų operacijų kontrolės sistema padeda įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus", – tikino "Swedbank" atstovas.

Pasidomėjus, kokią sumą viršijus jau galima tikėtis banko dėmesio, S.Abraškevičius aiškino, kad kiekvienas atvejis – individualus.

"Nėra fiksuotos sumos, kurią viršijus gryninant bankas susidomi kliento veikla. Bankui svarbi visa lėšų judėjimo grandinė. Jei gyventojas nusprendė iš savo indėlio sąskaitos vieną kartą išsigryninti didesnę pinigų sumą, toks elgesys įtarimų nesukels", – tvirtino jis.

Suabejojo teisėtumu

Klaipėdiečio verslininko istorija sudomino ir Seimo narį Naglį Puteikį.

Parlamentarui kilo įtarimas, ar šis banko veiksmas įmonės požiūriu – tikrai teisėtas.

"Pirmą kartą apie tai girdžiu. Klausimas, ar sutartyje su banku yra toks punktas. Jei ne, banko veiksmas – akivaizdžiai neteisėtas. Tokie komercinių bankų veiksmai skundžiami Lietuvos bankui, ir aš patariu tai daryti. Tegul persiunčia informaciją ir man, būtinai apginsiu", – stebėjosi N.Puteikis.

Esą prieš kažko reikalaujant, bankams reikėtų nustatyti aiškias taisykles, kokią sumą išėmus bus privalu duoti ataskaitą.

Priešingu atveju ši situacija labiau dvelkia saviveikla, o ne kova su korupcija.

Tokie komercinių bankų veiksmai skundžiami Lietuvos bankui, ir aš patariu tai daryti.

Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška patvirtino, kad pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, bankas turi įsitikinti, jog klientas pateikė teisingą informaciją apie save, savo lėšas, jų kilmę ir kitus susijusius klausimus.

Vienas iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos elementų yra ir sandorių stebėsena.

Kilus klausimų, bankas gali reikalauti papildomų dokumentų, leidžiančių įsitikinti mokėjimo operacijos ar sandorio teisėtumu.

Tiesa, šis įstatymas nepateikia baigtinių požymių, kurie leidžia atpažinti įtartas operacijas ar sandorius, sąrašo, dėl to pirmiausiai reikėtų klausti paties banko.

Klientui derėtų kreiptis raštu, bankas per 15 darbo dienų turi pateikti jam išsamų ir motyvuotą atsakymą.

Jeigu banko atsakymas vartotojo netenkina, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos banką, kuris savo ruožtu įvertins visas aplinkybes.