"Klaipėda" nutarė paeksperimentuoti ir įsitikinti, ar  pagrįstos kalbos apie tai, kad šalies bankai apskritai nebeišduoda kreditų.

Klientų vilionės baigėsi

Dar prieš pusmetį beveik visi šalies bankai ir greituosius kreditus teikiančios bendrovės itin aktyviai reklamavosi bei kone kiekvienam siūlė palankiomis sąlygomis išduoti vartojimui skirtas paskolas. Daugelis kreditavimo įstaigų klientus masino ne tik patraukliomis sąlygomis, bet ir neva mažomis metinėmis palūkanomis. Kai kurie bankai tikino, kad paskolą klientas gali gauti iškart atėjęs į banką. Kitos paskolas išduodančios bendrovės tvirtino, kad norimą pinigų sumą klientas gali gauti net neišėjęs iš namų – paraišką atsiuntęs tiesiog internetu arba paskambinęs telefonu. Tačiau dabar bankų pozicija kardinaliai pasikeitė – daugelis jų į kalbas apie paskolas nesileidžia net ir dėl menkos sumos.

"Klaipėdos" eksperimente dalyvavusi dvidešimt trejų metų klaipėdietė Eglė kreipėsi į kelis didžiausius šalyje veikiančius komercinius bankus bei greituosius kreditus suteikiančias bendroves, kuriose prašė penkių tūkst. litų paskolos. Tačiau beveik nė viena įstaiga kredito suteikti nesiryžo, o tos, kurios sutiko paskolinti pinigų pasiūlė ne tik gerokai mažesnę sumą nei buvo prašyta, bet ir gana drastiškas sąlygas bei dideles palūkanas.

Bankai duris užtrenkė

Pusantrų metų darbo stažą turinti bei gaunanti nuolatines pajamas  – kas mėnesį į rankas uždirbanti po 2 100 litų bei neturinti jokių įsipareigojimų nė vienai šalies kreditavimo įstaigai mergina nustebo, kai, paprašiusi kelių tūkst. litų paskolos, kone visuose didžiausiuose šalies bankuose išgirdo neigiamą atsakymą.

Visų pirma Eglė kreipėsi į banką "Snoras", nes merginos atlyginimas kas mėnesį pervedamas būtent į šiame banke esančią sąskaitą.

"Į "Snorą" kreipiausi neatsitiktinai – daugelis finansų ekspertų pataria dėl paskolos kreiptis į tą banką, į kurį pervedamas atlyginimas, nes neva tas bankas žino, kokios tavo pajamos, be to, pasiūlo mažesnes metines palūkanas. Taip pat bankui nereikia jaudintis, kad klientas neperves mėnesinės įmokos, nes jis tai gali padaryti automatiškai tik į sąskaitą įskaičius atlyginimą. Tačiau apsilankiusi banko filiale netrukau nusivilti – į prašymą iškart išgirdau neigiamą atsakymą", – pasakojo Eglė.

Pasak eksperimento dalyvės, banko vadybininkė iš pat pradžių į kalbas dar leidosi ir patikino, kad už suteiktą paskolą jai tektų mokėti 22 proc. metinių palūkanų. Tačiau vėliau ji atsakė, kad banko ekspertai, kurie įvertino situaciją – kokios sumos mergina nori bei kokios jos pajamos – pateikė neigiamą atsakymą.

Netrukus po to Eglė dėl paskolos elektroniniu paštu kreipėsi į "Swedbanką", tačiau iš šio banko vadybininko ji gavo atsakymą, kad bankas gali pasiūlyti įvairių kreditų, todėl dėl konkretesnio pasiūlymo ir atsakymo jai reikėtų atvykti į banko skyrių. Nuvykusi susitikti su vadybininku mergina sužinojo, kad gauti vartojamosios paskolos ji negali.

Bankas jai tegali pasiūlyti dvejiems metams "Ego" kortelę su aštuonių šimtų litų kreditu.
SEB banke Eglei vadybininkas pasiūlė užpildyti prašymą, kurį įvertinę banko ekspertai atsakys, ar kreditas jai bus suteikiamas ir kokios sumos ji gali tikėtis. Tačiau pridūrė, kad mergina nieko gero nesitikėtų ir, kad veikiausiai atsakymas dėl paskolos suteikimo bus neigiamas. Po kelių dienų paaiškėjo, jog suteikti vartojamąjį kreditą Eglei atsisakė ir šis bankas.

Konkretaus atsakymo, kodėl paskola nesuteikta, mergina neišgirdo nė viename banke: "Kai banko vadybininkų pasiteiravau, kodėl nenorima man suteikti kredito, kai kurie jų atsakė, kad dėl per mažo atlyginimo, kiti tikino, kad galbūt dėl jauno mano amžiaus", – prisiminė Eglė.

Paprašė įrodymų

Iš įvairių reklamų girdėjusi, kad greituosius kreditus suteikiančios bendrovės BIGBANK ir "Kreditas 123" suteikti paskolų beveik niekada neatsisako, Eglė  kreipėsi ir į juos.

Nors BIGBANK nuolat reklamuojasi, kad norimą pinigų sumą klientas gali gauti vos tik paskambinęs telefonu ar tiesiog internetu užpildęs paraišką, mergina įsitikino, kad ir čia gauti paskolą nėra taip lengva. Paprašius 5 tūkst. litų kredito Eglei buvo atsakyta, kad ji bendrovei turi atnešti ne tik išrašą apie gaunamas pajamas, bet ir dokumentus iš bankų, įrodančius, kad ji niekur kitur neturi jokių paskolų. Tik tuomet ši bendrovė imtųsi svarstyti, ar galėsianti jai paskolinti norimą sumą.

Be to, Eglė patikino, kad BIGBANK ją konsultavusi specialistė pabrėžė, jog gavusi 5 tūkst. litų paskolą ji turės papildomai grąžinti 3,2 tūkst. litų už palūkanas. Taipogi sudarant sutartį ji papildomai turėtų sumokėti sutarties sudarymo mokestį, kuris mažiausiai siektų 1,25 proc. nuo suteiktos sumos.

"Kreditas 123" merginai suteikti 5 tūkst. litų paskolą taipogi griežtai atsisakė. Šios bendrovės vadybininkė Eglę užtikrino, kad didžiausia suma, kurią ši bendrovė jai gali paskolinti, yra 1,6 tūkst. litų.

---

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Vartojamųjų paskolų portfelis yra pats blogiausias, nes nemokių klientų čia daugiausiai. Jų nuolat daugėja, tad normalu, kad bankai pradėjo kur kas atsakingiau išdavinėti kreditus. Vis dėlto nedrįsčiau sakyti, kad bankai vartojamųjų paskolų visiškai neišduoda – mokūs klientai jų tikrai gauna. Žinoma, šiuo metu ir ekonominė situacija ne pati palankiausia imti kreditą ir mokėti išties dideles palūkanas. Tad vykstant tokiems ciklinių ir struktūrinių procesų pasikeitimams visose srityse bent jau šiuo metu nuo vartojamųjų paskolų vertėtų susilaikyti, todėl šalies bankai, neišduodami paskolų, kai kuriems klientams tiesiog linki gero. Jie vėliau galbūt net padėkos už tai. Jau ir dabar ateina nemažai šalies įmonių, kurios dėkoja bankui už tai, kad prieš kelis mėnesius jis bendrovei nesuteikė paskolos, nes dabar ją išmokėti būtų sunku. Bankai įvertina ir tai, jog rizika, kad paskolinti pinigai nebesugrįš, vis didėja, todėl itin griežtina paskolų išdavimo sąlygas. Tad natūralu, kad atsiranda mažiau klientų, kurie tuos sugriežtintus reikalavimus atitinka ir gauna paskolą.

Artūras Buivydas, finansų ekspertas

Situacija labai paprastai paaiškinama – bankai vartojamųjų paskolų lengvai nebeišduoda dėl to, kad šiuo metu kreditų metinės palūkanų normos yra gana didelės. Yra tam tikra statistiškai išvesta riba iki kurios žmonės gali kreditus išsimokėti. Bankų supratimu, šiuo metu mokėti 15–20 proc. ir daugiau metinių palūkanų, esant gana prastai ekonominei situacijai ir nuolat augant mokesčių naštai bei mažėjant darbo užmokesčiui, jau yra neprotingas sprendimas. Todėl didžiųjų bankų susilaikymas išduodant vartojamuosius kreditus yra savotiška prevencinė priemonė, nes žmonės vis dar nesuvokia, kad išleidus pasiskolintus pinigus šiandien, vėliau ateis ta diena, kai juos reikės sugrąžinti, o esant didelėms palūkanoms grąžintina suma daugeliui klientų gali būti per didelė ir ją išsimokėti gali tapti itin sunku.

Bankai jau dabar susiduria su gana rimtomis nemokumo problemomis ir žinodami, kad ateityje bus dar daugiau atleistų žmonių, o darbo užmokesčiai ir toliau bus mažinami, jie patys nebenori skolinti – tai ateityje gali sukelti didelių problemų ne tik jų klientams, bet ir patiems bankams, nes nemokių paskolų administravimas yra labai brangus.
Žinoma, paskolų išdavimas visiškai nėra nutrauktas, tiesiog kiekvienas bankas laikosi tokios pozicijos, kad žmogus šiuo metu neturėtų imti paskolų, skirtų vartojimui. Jei žmogus įrodo ir pagrindžia, kam jam reikia paskolos, ir jei ji tikrai nebus skirta pragyvenimui bei jeigu jo pajamos jam leis paskolą išsimokėti, ji bus suteikta. Tačiau jei klientui paskolos reikia tik tam, kad pragyventų šiandien, tai banko specialistas privalo atkalbėti jį nuo tokios paskolos, nes vėliau galbūt jam bus dar sunkiau, todėl ir kredito jis grąžinti negalės. Manau, kad vertėtų pataupyti ar kaip nors kitaip susimažinti poreikius, tačiau bent jau šiuo laikotarpiu nuo vartojamųjų paskolų susilaikyti.