Nuo šių metų sausio 3 d. iki rugpjūčio 25-osios Klaipėdos apygardos teisme iškeltos 42 bankroto bylos, aštuonios jų vien sausį – daugiausia per visus praėjusius šių metų mėnesius.

Tuo pačiu laikotarpiu pernai Klaipėdoje buvo iškeltos 23 bankroto bylos, o per visus metus – daugiau nei 100.

Šiemet bankroto bylos iškeltos daugiausia smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios teikė grožio, automobilių remonto, viešojo maitinimo ar statybos paslaugas.

Kai kurių veikla truko 14–16 metų, kai kurios veikė vos daugiau nei dvejus metus.

Bankrotų ženkliai ėmė daugėti jau pernai. Jų šuolis buvo siejamas su pasibaigusia per pandemiją Vyriausybės skirta parama verslui bei suaktyvėjusia valstybės institucijų kontrole.

Pernykščiai bankrotų skaičiai priminė priešpandeminių 2019 m. statistiką.

Kai pandemija pasitraukė, valstybės pagalba verslui stipriai sumenko, galbūt tai buvo vienas tų veiksnių, kodėl pernai bankroto bylų pagausėjo.

Be to, per pandemiją viena valstybės pagalbos priemonių verslams buvo ir tai, kad valstybinės institucijos – pirmiausia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Socialinio draudimo fondas („Sodra“) – labai retai bendrovėms inicijuodavo bankroto bylas, nors įprastai šios institucijos yra vienos dažniausių bankroto bylų iškėlimo iniciatorių.

Pernai VMI ir „Sodra“ vėl suaktyvėjo, ir tų bankrotų buvo iškeliama daugiau.

2022 m. buvo iškeliama vidutiniškai dešimt bankroto bylų kas mėnesį, šiemet kol kas – po 5, tačiau ekspertams prabilus apie recesiją, šie skaičiai iki metų pabaigos gali ženkliai pasikeisti.