Vienoje naujausių vietų Klaipėdoje, kur galima pavalgyti ar kavos išgerti, žmonių reta.

„Palaukime dar keletą savaičių – visi išeis atostogauti, studentai grįš iš užsienio“, – teigė pašnekovas.

Po vienu stogu dabar ten 10 kavinukių. Buvo 11, bet 1 nebedirba. Kitos prie Klaipėdos senojo turgaus irgi neliko.

„Jį uždariau, nes tiesiog nebedengė pajamos išlaidų ir teko priimti tokį sprendimą. Nors PVM moku reguliariai ir tvarkingai, kaip reikia, tačiau jis iš tikrųjų labai jaučiasi“, – kalbėjo „Sip Wine Bar“ savininkas Gytis Valantinas.

Šiemet Klaipėdoje duris užvėrė ir keli itin garsūs restoranai.

„Užsidarinėja vieni po kitų. Užsidarinėja pirmoje vietoje tie prabangesni, kur ir savikaina didesnė, kur produktai brangesni. Užsidarė ir „Toli nuo klasikos“ – labai žinoma vieta daugeliui lietuvių. Užsidarė netgi mūsų „Skandalas“, kuris yra toks šimtametis“, – nurodė Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas.

Ir visoje Lietuvoje – maitinimo įstaigų uždarymo metas.

„Praėjusiais metais mes turėjome oficialiai 60 bankrotų šiame sektoriuje. Šiais metais per 5 mėnesius – jau 42. Tai tendencija auganti. Čia tik oficialiai, bet matome kone kasdien šiais metais kažkas užsidaro“, – šnekėjo Viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė.

Kai kurios kavinės ir restoranai bando išgyventi – keičia darbo laiką.

„Dauguma restoranų nebedirba sekmadienį, pirmadienį. Kiti pradeda dirbti nuo antradienio, kiti – nuo ketvirtadienio. Kas kaip gali, tas taip taupo tuos kaštus. Tokia situacija, kad Klaipėdoje išėjus vakare sekmadienį – labai sudėtinga rasti veikiančių vietų“, – tvirtino J. Tubinas.

Klaipėdiečiai pripažino rečiau į kavines ar restoranus besidairantys.

„Restoranuose nesilankau, nes pensininkas, o baruose matosi, kad labai dideli pokyčiai – brangsta viskas“, – sakė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nueini į bet kokią kavinę ar valgyklą – maisto kainos yra padidėjusios“, – pabrėžė pašnekovė.

Kai kas pastebi, kad pavalgyti ar išgerti pas mus dabar brangiau nei kai kur užsienyje. Verslininkai lygina.

„Italijoje restorane vyno PVM yra 10 procentų. 22 procentai yra tik vynui, perkamam išsinešimui arba parduodamam parduotuvėje“, – šnekėjo Arminė Petkutė, prekiauja itališku vynu.

Verslininkai sako, kad pavalgyti kavinėse brangiau, nes ne tik žaliavos, komunalinės paslaugos ir elektra brango.

„Pagrindinės sąnaudos šiame versle yra darbo užmokestis. PVM skirtumas skaičiuojasi nuo prekių pirkimo ir pardavimo kainos. Tai darbo užmokestis, kai sudaro didžiąją dalį sąnaudų, mes turime valstybei labai didelius pinigus sumokėti ir negalime mažinti kainų“, – aiškino G. Valantinas.

Verslininkai nepraranda vilčių, kad valdžią dar pavyks įkalbėti sugrąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį. Bent pasiekti, kad jis būtų 12 procentų.

„Sektorius jau šiais metais prie 12 procentų galėtų daugiau į biudžetą lėšų sumokėti bendrai mokesčiais – ne tik PVM, bet ir GPM, pelno mokesčiu ir kitais. 2026 metais prie 12 procentų galėtume sumokėti 42 milijonais daugiau negu prie 21 procento“, – nurodė Viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė.

Prieš ketverius metus PVM buvo sumažintas iki 9 procentų. Taip siekta padėti nuo pandemijos nukentėjusiam maitinimo paslaugų sektoriui. Dabar galioja 21 procento pridėtinės vertės mokestis.