- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, pradžioje nepritaręs Bastionų tilto statybai, vis dėlto nusprendė projektą palaiminti.
-
Bangų gatvės gyventojai tikina, jog jų turimo nekilnojamojo turto vertė krito katastrofiškai, pasklidus žiniai apie Bastionų tilto statybas bei šalia jų namų atsirasiančią judrią magistralę.
-
Evelina Karalevičienė
Bastionų tilto pastatymas miesto susisiekimo požiūriu naudos neduos. Tokią išvadą pateikė ekspertų grupė, atlikusi Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studiją. Minėta studija kainavo apie 40 tūkst. eurų, tačiau ją atlikusių specialistų nuomonė, regis, ne itin svarbi, – milijonus kainuosiančio tilto statybų idėjos atsisakyti neketinama.
Pribloškianti ekspertų išvada
Lygiai prieš pusantrų metų uostamiesčio savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija.
Ją atliko autoritetingi ekspertai – susisiekimo specialistai dr. Aivaras Braga ir dr. Martynas Starevičius bei architektas Laurynas Byla.
Šis jų darbas miestui kainavo apie 40 tūkst. eurų. Ekspertai be kita ko plačiai palietė ir būsimo Bastionų tilto problematiką.
Jie pripažino, jog "atsiradus naujam tiltui per Danę, atsiras dar viena šiaurinės ir pietinės miesto dalių jungtis, kas leistų paskirstyti šiaurės ir pietų kryptimi mieste judančius transporto srautus, sumažinti kitų tiltų per Danę mieste apkrovimą, leistų formuoti naujus ar keisti viešojo transporto maršrutus, o tai iš dalies prisidėtų prie darnaus judumo principų įgyvendinimo Klaipėdos mieste" (kalba netaisyta).
Vis dėlto išsami specialistų analizė parodė, jog šios "priemonės įgyvendinimas susisiekimo sistemos požiūriu neduoda naudos".
Kitaip tariant, milijonus kainuosiantis pakeliamas ar nepakeliamas Bastionų tiltas miestui yra nenaudingas.
Maža to, paaiškėjo, kad dešimtis tūkstančių eurų kainavusi galimybių studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio, jos išvadų galima ir nepaisyti.
Klausimas nekvestionuojamas?
Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos ekspertų išvados sudomino Valstybinę kultūros paveldo komisiją.
Jos pirmininkė Evelina Karalevičienė kreipėsi į uostamiesčio vadovus prašydama, kad šie surengtų pasitarimą su kompetentingais paveldosaugos ir kitų susijusių sričių specialistais bei vietos gyventojų atstovais, siekiant "tinkamai įvertinti tokių statybų poveikį Klaipėdos senamiesčiui, Klaipėdos naujamiesčiui ir buvusiai Bastionų komplekso teritorijai".
Ši komisija birželį posėdžiavo Klaipėdoje. Vienas jai rūpimų klausimų buvo tilto per Danės upę statyba.
"Mes taip pat matėme Susisiekimo plėtros galimybių studijos išvadą, kad Bastionų tiltas miestui nenaudingas, tačiau pinigai, kuriuos ketinama investuoti, yra labai dideli. Todėl ir kilo klausimas, ar verta tuos pinigus eikvoti. Bet mus labiausiai domina tų statybos darbų įvertinimas, jų poveikis senamiesčiui, naujamiesčiui, bastionų kompleksui ir pačios bendruomenės nuomonė. Ar jie tikrai taip jau priima tą naujovę su dideliu entuziazmu?" – dienraščiui teigė E.Karalevičienė.
Po pokalbio su miesto vadovais Valstybės kultūros paveldo komisijos vadovė neslėpė, kad jai susidarė įspūdis, jog tilto statybos klausimas tarsi ir negali būti kvestionuojamas, nes taip jau yra nuspręsta.
Vis dėlto E.Karalevičienė primygtinai prašė dėl būsimo tilto surengti dar vieną susitikimą-diskusiją su gyventojais bei specialistais.
Atsišaudė paveldosaugininkas?
Toks susitikimas surengtas nebuvo. Tačiau Klaipėdos savivaldybė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vis dėlto atsiuntė išsamų paaiškinimą, kodėl to nepadarė.
Dokumentas pasirašytas administracijos direktoriaus Sauliaus Budino vardu, tačiau jį parengė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Jis paaiškino, kodėl miesto valdžia neketina vykdyti komisijos prašymo, nors esą supranta "Valstybinės kultūros paveldo komisijos susirūpinimą dėl Klaipėdos senamiesčio, Naujamiesčio ir Bastionų komplekso apsaugos".
"Dėl Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos, norime paaiškinti, jog šios studijos rengėjai, vertindami susisiekimo plėtros galimybes, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi – ekonominės naudos. Studija nevertino nei socialinio, nei paveldosauginio aspekto. Todėl teiginys, jog Bastionų tilto statyba "neduos naudos", turi būti vartojamas tik su tam tikromis išlygomis ir paaiškinant šio teiginio vartojimo kontekstą", – taip savivaldybės darbuotojas interpretavo 40 tūkst. eurų kainavusios ekspertų studijos išvadas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje nuaidėjo paskutinis skambutis
Pirmąjį vasaros pirmadienį uostamiesčio abiturientams skambėjo paskutinis skambutis. Šventinė eisena iš Lietuvininkų aikštės startavo nuo ryto ir būgnų griaudėjimu lydima keliavo į tradicinę iškilmių vietą – Lai...
-
Klaipėdos garbės piliečio vardas po mirties suteiktas muziejininkui D. Varkaliui6
Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas po mirties suteiktas muziejininkui, tautodailininkui, aktyviam Sąjūdžio nariui Dionyzui Varkaliui. ...
-
Aitvarų festivalyje – linksmybės, žaidimai ir nuotykiai
Antrus metus iš eilės Klaipėdoje vasara pasitinkama aitvarų festivaliu „Vėjų vėjai“. Šimtai klaipėdiečių šiandieną į dangų paleis daugiau negu pusę tūkstančio savo rankomis pagamintų aitvarų. ...
-
„Mano būstas“ uostamiestyje surengė Europinę kaimynų dieną6
Penktadienio vakarą klaipėdiečiai pasitiko švęsdami Europinę kaimynų dieną, ją pirmą kartą uostamiestyje suorganizavo bendrovė „Mano būstas“. ...
-
Klaipėdos LEZ pradedamos naujos „Mestillos“ gamyklos statybos10
Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos biodyzelino gamintojos „Mestillos“ naujos rapsų perdirbimo gamyklos statybos. ...
-
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos dviračių tako, sutvarkyta atkarpa Smiltynė–Juodkrantė
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako, atvertas ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės. ...
-
Usėnų kaimo tragedija: liko tik bendras paminklas44
Jau kitąmet birželio pradžioje sukaks 60 metų po šiurpios Usėnų kaimo tragedijos, kai šešios šeimos neteko savo berniukų, viena jų – net dviejų sūnų. Vaikus pražudė smalsumas – ardydami Antrojo pasaulinio ka...
-
Kuršių mariose gaišta žuvys: ar reikėtų nerimauti?4
Kuršių mariose ir uoste nemažai kritusių žuvų. Bet aplinkosaugininkai sako, kad nerimauti nereiktų. Esą žuvys dūsta dėl karščių vandenyje sumažėjus deguoniui ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų. ...
-
Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas24
Penktadienį Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas. ...
-
Karštis žada trauktis1
Nebūdingas gegužei karštis gerokai pakenkė kai kurių žmonių sveikatai. Panašu, kad jau artimiausiomis dienomis turėsime atokvėpį nuo kaitros, o šilumą mėgstantiems gali būti pernelyg vėsu. ...