Pavojai – ir virtualioje erdvėje

Emocinės paramos tarnyba "Vaikų linija" dirba kasdien nuo 11 iki 23 val. Vien pernai sulaukta 160 tūkst. telefono skambučių.

Tiek kartų moksleiviai kreipėsi į "Vaikų liniją". Ši tarnyba pagalbą teikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau prisiskambinti galima iš bet kurios Lietuvos vietovės.

Būtent šie skaičiai rodo, kad vis dar neleistinai daug vaikų bei paauglių patiria patyčias ir kenčia dėl jų.

"Vaikų linijos" atstovė Audrė Bujokienė teigė, jog patyčios – viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai ar paaugliai kreipiasi į šią emocinės pagalbos tarnybą.

"Patyčios pakliūva į dažniausių vaikų problemų trejetuką, todėl jie mums skambina ir rašo. Tai, ką išgirstame iš vaikų, šiurpina. Dažniausiai iš jų tyčiojasi bendraamžiai mokykloje, kieme, dabar patyčios jau keliasi ir į virtualią erdvę. Jos nesiliauja, užtrenkus mokyklos duris. Kartais tėvams atrodo, kad jų vaikai sėdi namuose ir jie yra saugūs, kai tuo metu tyčiojamasi ne tik socialiniuose tinkluose, vaikai gauna įvairias skaudinančio, žeminančio turinio SMS žinutes", – pasakojo A.Bujokienė.

Pagalbos ieško "Vaikų linijoje"

Anot pašnekovės, tada vaikai neretai nežino, kaip elgtis. Jie galvoja, kad tėvai nežinos, kaip spręsti problemą, arba dėl įvairių priežasčių apskritai nenori pasipasakoti savo artimiesiems.

Tada esą jie skambina į "Vaikų liniją" ir dalijasi savo patirtimis.

"Dažnai patyčios yra viena tų problemų, nuo kurių užsisuka uždaras ratas bėdų – dėl patyčių vaikas nesaugiai jaučiasi mokykloje, nebenori mokytis, lankyti mokyklos, prasideda nesutarimai su tėvais. Ir ta patyčių problema kartais užauga iki pačių dramatiškiausių vaikų sprendimų", – dėstė A.Bujokienė.

Prisijungė šimtai mokyklų

Kampanija "Veiksmo savaitė be patyčių" organizuojama jau devintą kartą. Prie šios iniciatyvos prisijungė daugiau nei tūkstantis du šimtai mokyklų visoje Lietuvoje, tarp jų – ir beveik visos uostamiesčio ugdymo įstaigos. Taip pat prisidėjo apie pusė šimto partnerių, visuomeninės organizacijos.

"Įvairiomis veiklomis mes kviečiame žmones šią savaitę atkreipti dėmesį būtent į patyčių problemą ir pasiaiškinti, kaip mums sekasi ją spręsti, stabdyti tiek mokyklose, tiek pačioje visuomenėje. Jau tradicine tapusi "Veiksmo savaitė" – tik viena iniciatyvų prieš 15 metų pradėtos kampanijos "Be patyčių". Tada pats terminas "patyčios" dar nebuvo labai žinomas ir vartojamas", – prisiminė A.Bujokienė.

Išmoko pastebėti ir reaguoti

Esą per tuos metus specialistai parengė daugybę metodinės medžiagos, vedė daug seminarų mokyklose, ėmė aktyviai bendradarbiauti ir su žiniasklaida, įtraukė žinomus visuomenės žmones, kad apie tai būtų kuo daugiau kalbama.

"Ši "Veiksmo savaitė" – tarsi startas, kad visus metus mes rodytume nepritarimą patyčioms ir jas stabdytume. Per pastaruosius metus jaučiame, kad požiūris į šį negatyvų reiškinį visuomenėje pamažu keičiasi. Sulaukėme palaikymo net iš valstybinių institucijų. Mes bendradarbiavome su prezidentūra, prisidėjome rengiant įstatymo pataisas, kur kiekviena mokykla yra įpareigota taikyti smurto prevencijos programą", – dėstė A.Bujokienė.

Esą tai tik pirmieji žingsniai, nes turėti programą dar nereiškia, kad problema išsispręs savaime. Patyčias stabdyti reikia nuolatos, sistemingai ir į tai turi įsitraukti ne tik visa mokyklos bendruomenė, bet ir visa visuomenė.

"Per tuos 15 metų mūsų atkaklios veiklos pastebime, kad žmonės bent jau nebeklausia, kas tos patyčios. Pagaliau išmokstama jas pastebėti ir tinkamai reaguoti. Juolab patyčias patiria ir skurdžiai, ir pasiturinčiai gyvenančių šeimų vaikai", – tikino A.Bujokienė.

Savanoriai išgelbės pasaulį?

"Mūsų savanoriai yra apmokyti pirmiausia išklausyti vaiką ir išsiaiškinti situaciją, kas vyksta. Ir tada kartu su vaiku mėginama ieškoti galimų sprendimo būdų. Aiškinamasi, su kuo vaikas jaučiasi saugus, kuo pasitiki, kam jis galėtų patikėti išspręsti savo bėdą. Mes vis dėlto manome, kad už patyčias pirmiausia yra atsakingi suaugusieji ir skatiname vaikus apie problemas kalbėtis su jais", – aiškino A.Bujokienė.

Būtent vaikui artimas suaugęs žmogus turėtų ieškoti sprendimo, kaip užtikrinti vaiko saugumą, nes toje situacijoje patyčių jėgų pusiausvyra dažniausiai būna labai nelygi. Iš vieno vaiko paprastai tyčiojasi daugiau vaikų, tad jis vargiai pats vienas gali apsiginti.

Nuo praėjusių metų rugsėjo Klaipėdos "Vaikų linijoje" pradėti rinkti savanoriai, iki tol šią pagalbą vaikams uostamiestyje teikdavo tik psichologai. Vilniuje ir Kaune jau seniai dirba savanoriai, kurių yra daugiau nei 200.

"Tai yra įvairiausio amžiaus, įvairiausių profesijų žmonės. Jie buvo atrinkti ir baigė maždaug pusę metų trunkančius mokymus. Iki šiol to Klaipėdoje nebuvo, bet nuo pernai rudens mes ir čia surinkome pirmą savanorių grupę, apie 20 žmonių, kurie dabar jau baigė mokymus", – pasidžiaugė A.Bujokienė.

Esą susidomėjimas savanoriauti Klaipėdoje buvo didelis. Šią misiją renkasi vidutinio amžiaus žmonės, nors tarnybos veiklos pradžioje savanoriai dažniausiai būdavo studentai.

"Dabar situacija labai pasikeitė. Ir didžiąją dalį mūsų savanorių sudaro brandūs žmonės, sukūrę šeimas, padarę karjeras ir tiesiog ieškantys, ką gero galėtų padaryti visuomenei. Įdomu tai, kad po mokymų, kurie apima daug socialinių gebėjimų, savanoriai labai džiaugiasi, kad tos žinios jiems padeda ir bendraujant su savo vaikais, kolegomis ar draugais. Iš tiesų jie čia pas mus ateina gelbėti pasaulio, bet paskui patys gauna žinių, kurios naudingos ir jiems patiems. Jie išmoksta išklausyti, išgirsti, palaikyti kitą žmogų", – dėstė A.Bujokienė.

Pagalbos galimybės išaugo

Esą kol kas nežinia, kiek reikėtų žmonių, kurie galėtų savanoriauti "Vaikų linijoje". Tačiau per pastaruosius kelerius metus jų skaičius nuolat auga ir tai džiugina tarnybos iniciatorius.

"Dar prieš ketverius metus mes galėdavome atsiliepti tik į vieną iš 24 vaikų skambučių, kitais metais – į vieną iš 17, pernykščiai duomenys džiugina, mes galime atsiliepti jau į kas antrą vaikų skambutį. Jei turėtume dar daugiau savanorių, situacija būtų geresnė. Tačiau tai susiję ne tik su žmonėmis, reikia telefono linijų, kurių skaičius irgi yra ribotas. Mes dabar bandome plėtoti mūsų pagalbą, kad pokalbiai vyktų ne tik telefonu, bet vaikai gali bendrauti ir internetu, ir paštu", – teigė A.Bujokienė.

Nuo pernai lapkričio tarnyba įdiegė naują bendravimo būdą – pokalbį gyvai internetu, kai vaikai gali pasikalbėti susirašinėdami su budinčiu konsultantu. Pastebėta, kad šis bendravimo būdas vaikams yra labai priimtinas, jiems kartais lengviau rašyti apie savo sunkius išgyvenimus nei kalbėti.

"Jau per pirmą mėnesį įvyko apie 100 pokalbių, visi – labai rimtomis temomis, apie nevaikiškus vaikų sunkumus. Šitą kanalą veikiausiai plėtosime ir toliau, nes matome, kad tai labai reikalinga ir atitinka dabartinius vaikų lūkesčius. Kol kas tokiu būdu su vaikais bendrauti galime tik tris kartus per savaitę, nes dar neturime specialiai paruoštų savanorių tokiems pokalbiams internetu", – tikino A.Bujokienė.

Siekdami išklausyti daugiau vaikų, norinčių pasidalyti savo patyčių patirtimis, "Vaikų linijos" savanoriai konsultantai šią savaitę, kovo 19–25 d., budės ilgiau.

Į vaikų ir paauglių skambučius telefonu 116111 bus atsiliepiama visą parą, o internetu su budinčiais konsultantais galima bus pabendrauti nuo 18 iki 21 val.