Uostamiestyje gana sparčiai mažėja bedarbių. Manoma, kad jų gretas retina ir prasidėję sezoniniai darbai, ir emigracija.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdoje įregistruoti 4 tūkst. 953 bedarbiai, o tai yra 699 žmonėmis, arba 12,4 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Šiuo metu nedarbo lygis Klaipėdoje siekia 8,9 proc. ir kas savaitę vis mažėja. Kitaip tariant, oficialiai darbo neturi 8,9 proc. darbingo amžiaus žmonių.

„Nedarbo mažėjimą lemia įvairios priežastys. Atsiranda vis daugiau laisvų darbo vietų, į kurias nukreipiami bedarbiai, be to, jie dalyvauja įvairiose mokymo programose. Dabar, kai atšilo orai, terminuotam darbui bedarbių pageidauja ir kelius remontuojančios bendrovės, ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, įsivažiavo ir viešieji darbai“, – aiškino Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis.

Jo teigimu, nors anksčiau ir buvo nuogąstauta, jog šiemet nepageidaujama sezoninių darbuotojų, procesas jau pajudėjo teigiama linkme. „Sulaukiame vis daugiau pageidavimų atsiųsti žmonių dirbti virėjais, barmenais, padavėjais. Darbdaviai kreipiasi ne tik iš Klaipėdos, bet ir Palangos, Neringos. Jau nesunku nuspėti, kad kai tik orai dar labiau sušils, nedarbo lygis tikrai gerokai sumažės“, – numatė A.Adomaitis.

Tačiau jis neslėpė, jog taip pat svarbi priežastis, kodėl oficialiai mažėja nedarbo lygis, yra emigracija.

„Jaunimas juk kelia sparnus į užsienį. Pats nustebau, kai kažkur pamačiau informaciją, jog Klaipėdoje liko tik 161 tūkst. gyventojų. Taigi, mažėja gyventojų, mažėja ir bedarbių“, – konstatavo pašnekovas.

Tačiau jis nesiryžo spėlioti, ar kada nors Klaipėdoje vėl bus pasiektas nedarbo lygio sumažėjimo rekordas. Ekonominio pakilimo laikais šis rodiklis Klaipėdoje siekė 4–5 proc.

„Nedarbo lygis, matyt, dabar gali toks būti, jei Darbo biržoje registruotųsi tik tie žmonės, kurie tikrai nori rasti darbą, o ne dėl pašalpų“, – svarstė Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas.