Bėgimas „Išsaugokime Melnragės pajūrį“ startavo sekmadienį vidurdienį. Dalyvauti galėjo visi norintys. Klaipėdiečiai kviesti ne tik bėgti, bet važiuoti dviračiais ar paspirtukais.

„Rezultatas šiuo atveju visiškai nesvarbus. Kviečiame smagiai praleisti laiką“, – tvirtino Melnragės bendruomenės pirmininko pavaduotoja, Molo gatvės seniūnaitė Marija Kalendė.

Prie starto linijos Poilsio parke stojo vos šeši žmonės. Prieš bėgimą dalyviai padarė apšilimą, mankštinosi. Bėgikai vilkėjo ryškias liemenes, ant kurių buvo užrašai, atspindintys renginio tikslą.

Dalyviai bėgo ir važiavo Poilsio parku iki molo Pirmojoje Melnragėje. Čia vyko koncertas.

„Mūsų tikslas išsaugoti pajūrį, rekreacinę erdvę šiaurinėje miesto dalyje, pasistengti atitolinti rekreacinę zoną. Jei vis tik bus pasirinkta statyti išorinį uostą, norime, kad numatytos priemonės krantui išsaugoti, užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę. Juk šiltuoju metų laiku į Pirmosios Melnragės paplūdimį suvažiuoja žmonės iš visos miesto. Taip pat ir atvykėliai. Tai svarbi vieta“, – pabrėžė seniūnaitė.

Melnragės bendruomenė nuolat organizuoja akcijas, kuriomis siekia atkreipti dėmesį į pajūrio išsaugojimą. Atkreipiamas dėmesys, kad Baltijos jūros krantai pastaraisiais metais sparčiai nyksta, o smėliu pildomi tik Palangos paplūdimiai. Likusiame pajūrio ruože tai nėra daroma.

Pabrėžiama, kad audrų pasekmės rodo, kad kompensuoti smėlio nebepakanka. Reikia imtis kietųjų kranto erozijos atstatymo priemonių. Teigiama, kad tokias kompleksines priemones reikėtų taikyti visam Lietuvos pajūriui. Tik tada po kelerių metų būtų rezultatas.

M.Kalendė anksčiau yra teigusi, kad būtina atlikti galimybių studiją, kuri atsakytų į klausimą, kokiomis priemonėmis galima išsaugoti krantus. Kad reikia parengti ilgalaikę paplūdimių gelbėjimo strategiją, sutinka ir mokslininkai. Pasak jų, tik tada pavyks pasiekti rezultatų.

Tačiau dalis mokslininkų neskatina paplūdimiuose įgyvendinti kietųjų priemonių – statyti bunų, betoninių sienelių, bangolaužių. Jų nuomone, tinkamesnė priemonė – pliažų pildymas smėliu. Kaip pavyzdys pateikiamas, po šių darbų praplatėję Palangos paplūdimiai.

Teigiama, kad Lietuvos pajūrio krantai yra dėl kelių priežasčių. Viena iš jų, kad jų nebepasiekia smėlis iš Kaliningrado kyšulio. Čia krantai yra sutvirtinti bunomis, betoninėmis sienelėmis, padangomis. Anksčiau daug nešmenų atnešdavęs Nemunas taip pat prarado savo jėgą. Tam įtakos turi upėje statomos užtvankos. Smėlio pernašą iš pietų į šiaurę trikdo ir uosto veikla.

Įtakos krantų erozijai turi ir gamtinės sąlygos. Pastaraisiais metais vyksta stipresnės ir dažnesnės audros. Jūra vis daugiau pasiima, o atiduota mažiau. Be to, kyla ir jūros lygis. Per keliasdešimt metų jis pakilo 15 centimetrų.