Uostamiesčio beglobiai gyvūnai veikiausiai sulauks geresnio rytojaus. Svarstoma mažinti keturkojų eutanazijos skaičių, daugiau pinigų skirti jų kastracijai bei sterilizacijai.

Didins finansavimą?

Vakar aktualias problemas, susijusias su beglobiais gyvūnais, aptarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, savivaldybės administracijos atstovai bei Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Pabrėžiama, kad nors uostamiestyje beglobių gyvūnų problema sprendžiama, tačiau būtini ir pokyčiai. Todėl dar šiemet planuojama parengti gyvūnų gerovės strategijos planą.

Praėjusiais metais Klaipėdoje beglobių gyvūnų gaudymui, surinkimui, karantinavimui bei eutanazijai buvo skirta 50 tūkst. eurų. Iš jų dešimtadalis buvo išleista eutanazijai. Užmigdyta apie 600 gyvūnų, kurie esą sirgo nepagydomomis ligomis.

Per praėjusius metus į įstaigą "Būk mano draugas" pateko apie 2,5 tūkst. gyvūnų.

Šiemet minėtoms paslaugoms planuojama skirti per 50 tūkst. eurų, tačiau neatmetama, kad parengus naują strategiją planus teks koreguoti ir sumą padidinti.

Kompensacijos senjorams

Klaipėdos savivaldybėje jau verda diskusija dėl šiemet įsigaliojusios šunų, kačių ir šeškų ženklinimo prievolės.

Anot Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, miestas šią idėją palaiko, tačiau svarstoma, kaip būtų galima palengvinti gyvūnų žymėjimo ir vakcinavimo mokestinę naštą kai kurioms gyventojų grupėms.

"Turėtume imtis prevencinių veiksmų, kad kuo mažiau gyvūnų būtų atiduodama į prieglaudas", – sakė vicemeras.

Skaičiuojama, kad apie 30 proc. mieste gyvenančių kačių ir šunų laiko pensinio amžiaus ir socialinę paramą gaunantys žmonės.

Todėl siūloma senjorams, auginantiems keturkojus, taikyti nuolaidas už gyvūno ženklinimo paslaugą.

Klaipėda – pavyzdys

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B.Kymantaitė pastebėjo, kad Klaipėda gyvūnų priežiūros srityje yra viena iš lyderių.

B.Kymantaitės teigimu, būtina siekti, kad gyvūnų globos įstaigos atliktų ne nuolatinės gyvūnų globos funkciją, o tik laikinai priglaustų pabėgusį ar pamestą gyvūną, kol jo šeimininkas suras augintinį. Tiesa, tam yra būtinas gyvūnų ženklinimas.

"Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad bendra gyvūnų populiacija yra dvigubai didesnė nei atsakingų ir galinčių juos laikyti žmonių", – kalbėjo B.Kymantaitė.

Pasak jos, būtina ieškoti būdų finansuoti prevencines priemones, mat dauguma gyventojų nežino jiems tenkančių pareigų įsigijus gyvūną.

Nuo 2002 iki 2015 m., anot B.Kymantaitės, uostamiesčio savivaldybėje buvo suženklinta apie 10 proc. visos šunų ir maždaug 1,5 proc. visos kačių populiacijos.

"Visi benamiai gyvūnai kažkam priklauso. Jie prieš tai turėjo namus", – pastebėjo organizacijos vadovė, pridurdama, kad beglobių populiaciją padėtų mažinti ne jų žudymas, o ženklinimas, kastracija ir sterilizacija.

Šioms mintims pritarė ir Klaipėdos valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktorius Antanas Bauža. Jis teigė, kad uostamiestyje ir jo apylinkėse esančių gyvūnų globos įstaigų situacija taip pat nėra ideali – joms stinga lėšų, dėl kai kurių iš jų sulaukiama ir skundų.