Liepsnų šėlsmas atviroje jūroje įvarė baimės laivu „Victoria Seaways“ iš Kylio plaukusiems žmonėms ir priminė prieš dvejus metus sudegusio kelto likimą. Tačiau šį kartą ugnis pakluso – nė vienas žmogus nenukentėjo, o gaisrą įveikė laivo įgulos nariai. Kai kurie keleiviai grėsmingus įvykius net vertino kaip atrakciją ir smagų nuotykį.

Gaisras kilo nuo vilkiko?

Šio laivo kelionė Vokietijoje prasidėjo taip pat su incidentais – dėl turisto pamiršto krepšio buvo kilęs sujudimas dėl neva paliktos bombos.

Vėliau, jau išplaukus į jūrą, kilo reali grėsmė. Kova su liepsnomis šį kartą buvo laimėta be didesnių nuostolių, tačiau pripažįstama, kad padėtis buvo labai sudėtinga, nes, pirminiais duomenimis, gaisras kilo naudotus automobilius gabenusiame vilkike.

Nors ekspertai oficialiai vakar negalėjo patvirtinti gaisro priežasčių, tačiau įvykio liudininkai dienraščiui teigė, jog panašu, kad gaisro scenarijus veikiausiai bus toks – užsidegus vienam, tuoj pat liepsnose atsidūrė ir kiti vilkike buvę lengvieji automobiliai.

Pažadino žinia apie nelaimę

Gaisras kilo naktį į antradienį apie 2 val., kai priešgaisrinės signalizacijos kauksmas pažadino keleivius.

„Naktį draugas pranešė, kad kilo gaisras. Nors jis ramino, esą viskas gerai, ir grėsmės nėra, tačiau aš visą naktį nemiegojau. Suprantama, kad baugu. Juk tai – gaisras laive“, – vakar pasakojo mylimojo prie terminalo vartų laukusi Sonata.

Laivas buvo išplaukęs iš Kylio uosto Vokietijoje ir judėjo Klaipėdos link. Incidento metu keltas buvo apie 22 jūrmyles nutolęs nuo Bornholmo salos, kuri priklauso Danijai.

Dalijo gelbėjimosi liemenes

Kitas vakar kalbintas kelto keleivis prisipažino, kad padėtis per incidentą atviroje jūroje iš tiesų atrodė rimta.

„Mus pažadino sirenos, buvo pranešta, kad visi keleiviai turi palikti kajutes ir nusileisti į denį, kur yra registratūra. Palikome visus daiktus, ne jie mums buvo galvoje. Gyvybė juk svarbiau“, – pasakojo automobilių prekyba užsiimantis 33-ejų Liutauras.

Kelto restorane keleiviai buvo nuraminti, jiems buvo paaiškinta, kad būtina apsivilkti gelbėjimosi liemenes.

„Mačiau, kad žmonės buvo išsigandę, ypač vyresni ir moterys su vaikais. Tačiau niekas nepanikavo, keleiviai nesistumdė ir nesipešė dėl liemenių. Viskas vyko labai tvarkingai“, – pasakojo Liutauras.

Valtyse pakaktų vietos

Keleiviai pasakojo, kad dūmų kvapo nejautė.

„Jei ne sirenos, net nebūtume įtarę, kad kažkas vyksta. Laivas netrūkčiojo, nejautėme dujų kvapo“, – pasakojo įvykio liudininkas.

Vaikinas prisipažino, jog įgula išsamiai paaiškino, kad laive yra pakankamai gelbėjimo valčių ir jose dvigubai daugiau vietos, nei yra keleivių.

„Supratau, kad esame ties Lenkijos krantais, buvo aiškinama, kad valtimis mes žemyną būtume pasiekę per tris valandas“, – įspūdžiai dalijosi vaikinas.

Kelto keleiviai drauge praleido dvi valandas, apie 4 val. ryte jiems leista sugrįžti į kajutes.

Šaldė įkaitusį denį

Kol kelto darbuotojai rūpinosi keleiviais, kita laivo įgulos dalis kovojo su gaisru.

Teigiama, kad ugnis įsiplieskė trečiajame laivo denyje užsidegus vienam vilkiku gabentų automobilių. Baimintasi, kad liepsnos aprėps visą laivo denį, nes ugnyje skendėjo keliolika lengvųjų mašinų.

Keltas iš Vokietijos gabeno 48 automobilius, 2 autobusus bei 160 sunkiasvorių krovinių – priekabų, konteinerių, sunkvežimių.

„Gaisrą priešgaisrinė sistema užfiksavo 1 val. 52 min. Iš karto įsijungė gesinimo sistema. Gaisro židinys buvo užfiksuotas denyje, kur stovi krovininis transportas“, – tikino laivybos bendrovės „DFDS Lisco“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Degantys automobiliai dūmuose paskandino kone visą denį. Įgula negalėjo rankinėmis priemonėmis gesinti gaisro.

„Keltu plaukianti žmona pranešė apie nelaimę. Tačiau tikino, kad panikos laive nebuvo. Matyt, dėl priešgaisrinės sistemos, laive buvo įjungti net ir papildomi generatoriai“, – dienraščiui pasakojo krante sutuoktinės laukęs klaipėdietis.

Įgula su gaisru susitvarkė per valandą, tačiau dar kurį laiką buvo liejamas vanduo.

„Situacija buvo labai rimta, tėvas sakė, kad denis buvo tiek įkaitęs, kad jį teko šaldyti“, – pasakojo klaipėdietis, kuris su laive plaukusiu giminaičiu palaikė ryšį telefonu.

Įvykio dalyvių akimis, gaisras galėjo atnešti rimtų pasekmių, nes automobilių pilnas denis yra uždaras.

Specialistai tik po nuodugnios apžiūros galės pasakyti, kur tiksliai buvo gaisro židinys ir kokios jo priežastys.

Persikraustė į kitą keltą

Įmonės „DFDS Lisco“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas V.Klumbys tikino, kad gaisras laive – labai rimtas dalykas.

„Gerai, kad žmonės nepanikavo, buvo drausmingi. Džiaugiuosi, kad įgula puikiai susitvarkė ir atliko savo darbą profesionaliai. Keltui pasiekus uostą, darbo ėmėsi kranto tarnybos, kol laivą apžiūrėjo ekspertai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai“, – tikino V.Klumbys.

Keltu „Victoria Seaways“ šiuo reisu plaukė 37 įgulos nariai, laivui šioje kelionėje vadovavo kapitonas Pavelas Morozovas.

Keltas Klaipėdos uostą pasiekė šiek tiek pavėlavęs. Tačiau daliai keleivių teko dar kelias valandas praleisti kitame kelte, nes sudegę automobiliai užtvėrė išvažiavimą iš kelto.

„Kelto pirmajame denyje dažniausiai laikomas keleivinis transportas, antrajame dažniausiai būna dalis krovininio, dalis keleivinio transporto, o trečiajame – tik krovininiai automobiliai. Kadangi gaisras kilo trečiajame denyje, visuose kituose deniuose buvę automobiliai negalėjo išvažiuoti iš kelto. Pajudėjo tik viršutiniame denyje buvę automobiliai ir turistų autobusai“, – aiškino V.Klumbys.

Tie kelto keleiviai, kurių automobiliai liko antrajame ir trečiajame denyje, kol vyko kelto apžiūra, buvo perkelti į kitą keltą – „Liverpool Seaways“.

„To reikėjo, kad žmonės tiesiog turėtų kur palaukti, kol bus sprendimas dėl padėties kelte ir iškrovimo. Žmonėms patiekta kavos ir sumuštinių“, – kalbėjo V.Klumbys.

Apie 60 automobilių negalėjusių pasiekti keleivių „Liverpool Seaways“ praleido kelias valandas, po to vėl sugrįžo į savo kajutes nelaimę patyrusiame kelte.

„Victoria Seaways“ antradienio vakarą turėjo išplaukti atgal į Kylį, tačiau jo reisas atidėtas.

Kelte – pranešimas apie bombą

Iš kelto pirmiausia pajudėjo be automobilių keliavę žmonės ir vokiečių bei rusų turistų autobusai.

Rusų turistai pasakojo, kad šios kelionės nepamirš dar ilgai.

„Naktį dvi valandas teko palaukti restorane, mus aprūpino vandeniu. Panikos nebuvo, įgula susidorojo su gaisru ir mes sugrįžome į kajutes“, – pasakojo turistinės grupės vadovas Romanas Smirnovas.

Keleiviai net filmavo savo kompanijas incidento metu ir stengėsi linksmai leisti laiką.

„Nuotaika buvo gera, be turistų grupės iš Latvijos ir Rusijos, dar buvo vokiečių autobusas su turistais. Žmonės laiką leido bare ir restorane. Jei būtų kilusi panika, būtų buvę daug blogiau“, – teigė R.Smirnovas.

Turistai pasakojo, kad rusus šioje kelionėje lydėjo nuotykiai.

„Prieš lipant į šį laivą Kylyje pakliuvome į incidentą su išminuotojais. Kai mūsų grupė ruošėsi pasienio kontrolei, buvo iškviesti išminuotojai, nes kažkas iš kitų turistų paliko krepšį. Kažkodėl kilo įtarimas, kad ten yra bomba“, – šypsojosi grupės vadovas.

Rusus ir latvius vokiečių pasieniečiai tikrino lauke, nes tuo metu patalpas apžiūrinėjo specialiųjų pajėgų pareigūnai su apmokytais šunimis.

„Sėsdami į keltą gavome bombą, o vėliau mus dar ir padegė. Mes su nuotykiais keliavome, bet visi buvo puikios nuotaikos“, – juokais apie patirtus nuotykius pasakojo turistinės grupės autobuso vairuotojas Laimonas Zulsas.