Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistės Vildos Bajoriūnienės, didesnė rizika užsikrėsti yra tiems, kurie gyvena su šia liga sergančiu asmeniu.

"Klaipėdos apskrityje beždžionių raupų atvejų nebuvo užregistruota. Tačiau kiekvienas artimą sąlytį su užkrečiamu asmeniu turintis žmogus gali užsikrėsti beždžionių raupais, tik ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems atsitiktinių lytinių santykių, taip pat gyvenantiems su sergančiu asmeniu", – teigė V.Bajoriūnienė.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė nurodė, kad šios ligos simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko ir komplikacijų, bet mirties atvejai reti.

Imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, maži vaikai ir nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma.

Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu.

Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabar registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas.

"Užkrečiamosios ligos plitimo tikimybė visada išlieka populiacijoje, jeigu liga nėra eliminuojama. Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima, esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai", – priminė J.Grubliauskienė.

Liepą paskelbtais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinos nuo šios ligos dozių.

Teigiama, kad skiepijami būtų vadinamieji kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio. Prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.