Už subjaurotus pastatų fasadus baudžiami namų savininkai ar administratoriai nusiteikę kantriai kęsti išpuolius ir toliau apmokėti vandalų padarytus nuostolius. Išterliotų sienų restauracija verslininkų kol kas nesudomino, taip pat ir draudikai neskuba drausti pastatų fasadų nuo teplionių.

Skaičiuoja terliones

Pastatų su vandalų suniokotais fasadais Klaipėdoje kol kas užfiksuota apie 80, tačiau tai dar ne visa statistika. Uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pradėjo tikrinti šiaurinę miesto dalį, dabar artėja link pietinių gyvenamųjų rajonų.

"Mes subjaurotus fasadus skaičiuojame nuo šių metų gegužės. Per tą laiką jau surašyta 50 administracinės teisės pažeidimų protokolų už statinių priežiūros taisyklių pažeidimą. Bauda už tai siekia iki 2 tūkst. litų, bet pirmą kartą mes tik įspėjame", – tikino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų teigimu, savininkams ar namų administratoriams skiriamas protingas terminas fasadams susitvarkyti, Esą jei numatytas restauracijos planas, atidedamas reikalavimas sutvarkyti. Teigiama, kad kol kas drastiškai nieko nebaudžia.

Tvarkosi savo jėgomis

Daugiabučių namų bendrijos "Naglis" pirmininkė Stanislava Pujauskienė sakė, jog jos namo fasadas Kauno gatvėje ne taip seniai buvo nuniokotas sienų terliotojų.
"Mes viską nusivalėme patys. Mūsų kiemsargis su dar vienu pagalbininku viską nutrynė, šiandien žiūriu – vėl kažkas užtepliota. Apsidrausti nebandėme, patys susitvarkome", – teigė S.Pujauskienė.

Daugiabučių namų bendrijos "Disvitis" pirmininkė Irena Kekienė, kuri administruoja du namus Laukininkų gatvėje, pasakojo, kad pernai nusivalė išteptus fasadus, šiemet vėl pripaišyta.
"Perdažymas mums kainavo apie 800 litų. Vandalizmas kartojasi, tačiau galimybės apsidrausti nuo tokių dalykų bendrijoje nesvarstėme", – teigė I.Kekienė.

Kol kas paslaugų restauruoti namų fasadus nesiūlo ir verslininkai. Esą neapsimoka, sumos – nedidelės, o vargo – daug.

Stumia į bankrotą

Vieni pirmųjų fasado darkytoją pričiupo Žvejų rūmų darbuotojai. Tada kreiptasi į policiją, suskaičiuota sąmata – 1 kv. m plytų mūro sienos valymas ir uždažymas be padengimo vašku kainavo nuo 111 iki 144 litų. Kadangi teršėjas buvo pričiuptas, jis nupirko dažus, tačiau suniokotą sieną susitvarkė patys Žvejų rūmų darbuotojai, nes taip buvo pigiau.

Įstaigos vadovas Alvydas Lenkauskas sakė, kad fasado apdrausti vis tiek neketina, nors tokių incidentų gali pasikartoti ir nuostolius gali tekti padengti patiems.

"Mes esame biudžetinė įstaiga ir ypač kruopščiai skaičiuojame išlaidas. Jei apdraustume nuo vandalų pastato fasadą, mus ištiktų bankrotas. Buvo atvejis, kai mums nuo nelaimingų atsitikimų siūlė apdrausti visus Žvejų rūmuose apsilankančius renginių lankytojus, bet mums tai – kosminės sumos", – neslėpė Žvejų rūmų vadovas.

Apskaičiuota, kad vieno kvadratinio metro tinkuotos sienos nuvalymas ir nudažymas kainuotų 53 litus. Tačiau teigiama, kad dažnu atveju ant sienos lieka dėmė, nes pritaikyti net tuos pačius dažus neįmanoma. Todėl tenka perdažyti visą sieną ir išlaidos išauga dešimteriopai.

Draudikai intereso nerodo

Draudimo bendrovės verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas tikino, kad apsidrausti atskirai tik dėl grafičių padarytos žalos pastatų fasadams kompanija nesiūlo, esą toks "produktas" būtų nepatrauklus klientui dėl ribotos rizikos ir kainos.

"Atskirai fasadai nedraudžiami, tai – sudėtinė pastato dalis. Gyventojai net nepageidavo drausti turtą dalimis. Tačiau daugiabučių draudimas Lietuvoje iš viso mažai išvystytas. Estijoje daugiabučių draudimas įsibėgėjo, pas mus tos kultūros dar nėra", – teigė ir kitos draudimo bendrovės atstovė Lina Jakučionienė.

"Jei pastatai ar pastatas draudžiami rizikų paketu, tokia draudimo apsauga paprastai aprėpia ir nuostolius dėl piktavalių asmenų sugadinimų grafičiais, tačiau toks įvykis turi atsitikti tik dėl neteisėtų piktavališkų veiksmų, padarytų trečiųjų asmenų, piešinys neturi būti atsiradęs prieš draudimo sutarties sudarymą", – pridūrė A.Raziūnas.