Specialistai vyks į užsienį

Iki šiol pirmines jachtų apžiūras atlikdavo buriavimo specialistai – Lietuvos buriuotojų sąjungos ekspertai. Planuojama, kad ši tvarka iš esmės keisis nuo 2018 metų gegužės 1 dienos. Visų vandens transporto priemonių, įskaitant burines jachtas pirmines apžiūras atliktų tik Lietuvos saugios laivybos administracijos specialistai. Jei ši administracija, kaip numatoma, bus panaikinta ir taps Valstybinės kelių inspekcijos dalimi, tai vandens transporto priemones tikrins šioje inspekcijoje atsirasiantys specialistai.

Iki šiol nemaža dalis burinių laivų - jachtų būdavo perkama kitose šalyse ir pasamdžius įgulą plukdoma į Lietuvą. Įprasta, kad vienas iš įgulos narių būdavo ir tas su Buriuotojų sąjunga susietas ekspertas, kuris išmanydavo jachtų konstrukcijos ir techninės būklės ypatumus. Pasikeitus tvarkai, įvertinti užsienio šalyje esančią lietuvių įsigytą jachtą jau turės vykti specialistas iš Lietuvos saugios laivybos administracijos arba Valstybinės kelių inspekcijos. Bus nustatyta tvarka, kiek toks specialisto iškvietimas į užsienį kainuos jachtos savininkui. Arba jachta į Lietuvą bus plukdoma su tos šalies, kurioje ji įsigyta, vėliava.

Numatyta deklaracija

Tiesa bus numatyta ir tokia išimtis, jog jachtos savininkas galės deklaruoti Lietuvos saugios laivybos administracijai, kad jo laivas yra tvarkingas, atitinka saugos ir techninius reikalavimus, kuriuos nustatys Susisiekimo ministerija. Tokiu atveju atlikti techninių priežiūrų nebereikės.

Bet tokia išimtis bus taikoma tik nekomercinės klasės, netarnybiniams pramoginiams laivams, kurie plaukios tik Lietuvos vidaus vandenyse.

Burinių laivų deklaravimo tvarka bus įvedama tik nuo 2018 metų gegužės 1 dienos. Iki tols burinius laivus kaip yra iki šiol, tikrins, Lietuvos buriuotojų sąjungos ekspertai.

Numatyta išskirti ir keletą kategorijų laivų, kurios kasmetinės transporto priemonių apžiūros atlikti nereikės. Tai bus vandens dviračiai, valtys ir burinės jachtos iki 6 metrų ilgio, motorinės valtys su pakabinamais elektriniais varikliais iki 8 kW galios, iki 500 kilogramų keliamosios galios plaustai.

Tuo pat metu griežtinama komerciniais tikslais naudojamų laivų priežiūrą. Kas penkis metus kiekvienas komercinės paskirties laivas privalės gauti dokinės techninės apžiūros aktą. Tai reiškia, kad iškėlus laivą į doką inspektoriai apžiūrės jo apkalą, vairavimo mechanizmo būklę, antikorozinės dangos būklę.

Panašumas su automobiliais

Bene pirmą kartą Vidaus vandens transporto kodekse bus aiškiai suskirstyta, kokie laivai, kokiame vandens baseine gali plaukioti. Bus išskirti trys vandens baseinai - Vidaus vandenys, Pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinius vandenis ir Jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima visus vandenis esančius už Lietuvos teritorinės jūros ribos.

Plaukiojimo rajonas bus įrašomas kiekvienos vandens transporto priemonės apžiūros lape. Įdomu tai, kad nebeatitinkant plaukiojimo rajono reikalavimų galės būti naikinamas vienas ar kitas plaukiojimo rajonas. Pavyzdžiui nustatoma, kad vietoje Jūrinio plaukiojimo rajono laivas gali plaukioti tik Pakrančių plaukiojimo rajone.

Panašiai kaip ir automobilių sistemoje, laivyboje bus numatyti atvejai, kada laivo techninės apžiūros aktas gali būti nedelsiant naikinamas. Išskirti penki atvejai - pažeistas ar apgadintas laivo korpusas, netinkamai veikia vairavimo mechanizmas, prateka kuras, kiti laivo eksploataciniai skysčiai, galintys teršti aplinką, naudojamas pakabinamas variklis, kuris viršija laivo techninėje būklėje numatytą galingumą. Taip pat bet kokiu atveju laivo techninė apžiūra bus naikinama įvykus didesnei ar mažesnei vandens transporto priemonės avarijai.