Praėjusiais metais Klaipėdoje vykusios burlaivių regatos išaiškino tendenciją, kad dalis burlaivių Klaipėdos uosto vengia dėl jame esančių rinkliavų.

Išsiskiria Klaipėda ir Kaliningradas

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas Romandas Žiubrys išsiaiškino, kad rinkliavos į uostus atplaukiantiems burlaiviams Baltijos jūros regione  yra tik Klaipėdos ir Kaliningrado uostuose. Tiesa, Klaipėdoje yra išimtis – pateikus prašymus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija burlaivius atleidžia  nuo navigacinės, tonažo, krantinės ir kitų rinkliavų, išskyrus locmano rinkliavos, kuri taikoma pirmą kartą plaukiant tam pačiam burlaiviui į uostą.

Tačiau buriuotojai yra kiek inertiški. Jie žvilgtelėję į internetą, kad Klaipėdoje yra rinkliavos, atsisako planų plaukti į šį uostą, toliau net nebesiaiškindami ar yra kokios nors nuolaidos ar išimtys.

Noras – pritraukti žmones

Viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ėmėsi iniciatyvos, kad būtų keičiama rinkliavų tvarka ir burlaiviai be jokių išimčių būtų atleisti nuo rinkliavų. Tai yra logiška, nes burlaiviai įvairiose šventėse tampa uostamiesčių puošmena. Dauguma Baltijos jūros uostų tarpusavyje varžosi, kad tik jiems būtų leista surengti burlaivių regatas, kurios pritraukia nemažai žmonių.

Ne išimtis ir Klaipėda. Pastebėta, kad tose šventėse, kur yra daug burlaivių, ir jų pamatyti norinčių žmonių į Klaipėdą plūsteli daugiau. Tai kodėl tokių švenčių metu neleisti burlaiviams, kurių dauguma yra istoriniai laivai arba tokių laivų replikos, nemokamai įplaukti į uostą.

Kur dingo tradiciniai laivai?

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža mano, kad nemokamai per įvairias šventes ir ne tik, į uostą turėtų būti leista įplaukti ir vadinamiems tradiciniams laivams. Iš karto kyla klausimas – o kas tai yra? Tradicinio laivo sąvoka yra apibrėžta Europos jūrinio paveldo organizacijos priimta Barselonos chartija. Tai yra pripažintas bet koks istorinis laivas ar jo tiksli kopija. Tai laivai kurie skirti kultūros projektams skatinti ir istoriniam susipažinimui su kultūros paveldu.

Tokiais laivais yra Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas ir dorė, kiti atstatyti senoviniai Lietuvos laivadirbių laivai. Tokių laivų gali būti ir kituose kraštuose, kurie galėtų atplaukti į Klaipėdos uostą.

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Robertinas Tarasevičius teigė, kad tradicinių laivų apibrėžimas yra, bet pačių tradicinių laivų Lietuvoje nėra, nes nėra juos apibrėžiančio Susisiekimo ministro įsakymo. Ir neaišku, kada toks įsakymas atsiras.

Bet kuriuo atveju tradicinis laivas dar suprantamas ir kaip istorinis, daugeliu atveju tai yra ir burinis laivas. Todėl bendras sprendimas atleisti nuo papildomų rinkliavų burinius laivus pasitarnautų į Klaipėdą pritraukiant daugiau žmones abejingais nepaliekančių senųjų laivų.