Po pusantrų metų smuko nekilnojamojo turto pardavimai Lietuvoje. Tačiau Klaipėdoje situacija visiškai kitokia, nes butų ir namų paklausa čia banguoja. Nepaisant nuosmukių, dabartinė nekilnojamojo turto pardavimų situacija uostamiestyje – geriausia per penkerius metus.

Būdingas chaotiškumas

Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimų augimas tęsėsi daugiau nei pusantrų metų. Tačiau rugpjūtį pirmąkart užfiksuotas smukimas.

Paskutinį vasaros mėnesį buvo parduota 780 gyvenamųjų namų – 11 proc. mažiau nei prieš metus. Jų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 metų sausio. Iki tol jie augo, nors ir po truputį.

Kiek mažiau šalyje smuko butų pardavimai. Rugpjūtį jų parduota 2 454. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, 6 proc. mažiau. Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 metų rugsėjo.

Tačiau nekilnojamojo turto situacija Klaipėdoje skiriasi nuo bendrų šalies tendencijų.

Pasak valstybinės įmonės Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, uostamiesčio rinkai, kuriai tenka apie dešimtadalis visų šalyje parduodamų ir nuperkamų butų bei namų, būdingas tam tikras chaotiškumas, nenuspėjamumas.

Vien per šiuos metus individualių namų pardavimas trečiame pagal dydį šalies mieste buvo smukęs du kartus.
Birželį tokių sandėrių buvo sumažėję 9 proc., liepą – net 50 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais laikotarpiais.
Tačiau rugpjūtį vėl užfiksuotas pakilimas – 11 proc.

Butų pardavimai šiemet uostamiestyje buvo smukę tris kartus. Balandį – 7 proc., liepą – 8 proc. Didžiausias butų pardavimo sandėrių sumažėjimas užfiksuotas rugpjūtį – 24 proc.

Ir krito, ir augo

Tačiau, anot A.Petrošiaus, nepaisant bangavimo, dabartinė padėtis uostamiesčio būsto rinkoje atrodo kur kas geriau nei bet kada per pastaruosius penkerius metus.

Negalutiniais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius individualių namų ir butų buvo nupirkta 2 265 – 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais tą patį laikotarpį. Tada tokių buvo 1 922. Toks pat 18 proc. augimas buvo užfiksuotas ir šalyje.
Tokiems rezultatams veikiausiai įtakos turėjo ypač dideli nekilnojamojo turto pardavimai metų pradžioje. Sausį individualių namų nupirkta tris kartus, kovą – 85 proc., balandį – du kartus, gegužę – 88 proc. daugiau nei praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.

Namų pardavimai 11 proc. augo ir rugpjūtį.
Šalyje sausį ir balandį, kai Klaipėdoje užfiksuoti didžiausi individualių namų pardavimai, augimas buvo kur mažesnis – 45 ir 26 proc.

Butų pardavimai sausį Klaipėdoje išaugo 83 proc., vasarį – 68 proc., kovą – 52 proc., palyginti su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais.

Mažesnis augimas buvo gegužę – 8 proc.
Lietuvoje sausį butų pardavimai augo 48 proc., vasarį ir kovą – po 49 proc.

Rugpjūčio nesureikšmino

Anot nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktoriaus Edmundo Jankaus, rugpjūtis buvo iš tikro vangokas, tačiau to nesureikšmino.

O rugsėjį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje jau jaučiamas realus pagyvėjimas.

"Didžiausios įtakos sandėrių mažėjimui turėjo atostogos. Taip būna kasmet. Rudenį visi grįžta, kimba į darbus. Tad rugsėjį, spalį, lapkritį susidomėjimas būstais suaktyvėja. Šiemet situacija nėra kuo nors išskirtinė. Nėra taip, kad žmonės jau prisipirko nekilnojamojo turto ir nebeturi pinigų", – komentavo vadovas.

Metų pradžioje gerokai išaugusi nekilnojamojo turto paklausa buvo siejama su būsimu euro įvedimu. Pasak E.Jankaus, tai buvo jaučiama iš pirkėjų nuotaikų.
Vėliau nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje stabilizavosi.

"Gal rudenį dar ir sulauksime klientų, kurie prieš euro įvedimą norės atliekamus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Šiaip žmonės ieško, kur įsikurti, gerina savo gyvenimo sąlygas. Ar litas, ar euras, jie vis tiek pirks būstus. Dabar vis tiek visi paskolas ima eurais", – dėstė vadovas.

Už butus prašo per daug

Apie 20 metų patirtį nekilnojimojo turto srityje turinti agentūros "Kavintenė" savininkė Vida Karaliūnienė įžvelgė kitas būsto pardavimų smukimo rugpjūtį priežastis.

Anot vadovės, žmonės, kurie baiminosi pokyčių, suskubo ir butus įsigijo dar metų pradžioje. Dabar paprasčiausiai jie išsisėmė – išleido pinigus.

"Nuosmukiui, kuris nekilnojamojo turto rinkoje buvo rugpjūtį, įtakos vasara ir atostogos tikrai neturėjo. Ankstesniais metais šį mėnesį būdavo dideli pirkimai. Šiemet tik pirmus mėnesius buvo pastebimas suaktyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje. Vėliau viskas stabilizavosi", – komentavo savininkė.

Be to, anot V.Karaliūnienės, Klaipėdoje nebėra ko pasiūlyti pirkėjams. Butų yra, bet jie neverti prašomos kainos. Už kai kuriuos būstus savininkai nori gauti gerokai per daug.
Vadovė atkreipė dėmesį, jog žmonės turi suprasti, kad nebėra taip, kaip nekilnojamojo turto pardavimų piko metu, kai 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą buvo siūloma net nepriklausomai nuo rajono, kur yra namas.

"Dabar vertinimas kitoks. Žmogus Laukininkų gatvėje nusipirko butą, kurio kvadratinis metras kainavo 3 tūkst. litų. Už kitoje gatvės pusėje esantį panašų butą negauname nė 2,5 tūkst. litų. Klaipėda – nedidelis miestas. Visi viską susižino. Kainų neatitikimas stabdo pardavimus", – teigė savininkė.

Klaipėdą iškeičia į Vilnių

V.Karaliūnienė prognozavo, kad rudenį nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje nesuaktyvės. Ją išjudintų butų kainų mažėjimas, kad šios atitiktų realią situaciją.

"Žmonės mąsto, ką perka. Pastaruoju metu patenkiname tik 30 proc. savo klientų poreikių, nes vėlgi kainos neatitinka būstų. Į butus, kurių pirkimui suteikiama paskola, savo požiūrį turi ir vertintojai, ir bankas. Nėra taip paprasta gauti paskolą. Būtina atitikti reikalavimus", – pabrėžė savininkė.

Vadovės manymu, Klaipėda iš bendro šalies konteksto išsiskiria, nes čia neatvažiuoja naujų gyventojų.

"Girdėjau, kad ir Kaune nėra didelio būstų pirkimo. Viską tempia Vilnius. Sostinėje yra didesnė gyventojų kaita. Klaipėdoje viskas labiau nusistovėję. Pačiai pastaruoju metu teko parduoti du butus, nes šių savininkai išvyko gyventi į Vilnių", – pasakojo V.Karaliūnienė.

Žmonės išmoko skaičiuoti

Per metus pirkėjų poreikiai mažai pasikeitė.
E.Jankaus teigimu, dauguma ieško ekonominės klasės vieno ar dviejų kambarių būstų. Būtent nedidelio ploto butai, esantys senos statybos namuose, po truputį brangsta.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo tokių būstų kaina yra išaugusi 2–3 proc.

"Žmonės pagaliau išmoko skaičiuoti. Ieško nedidelių būstų", – teigė vadovas.

Kai kurie klaipėdiečiai būsto ieško tik renovuotame name. Pasak direktoriaus, tokių nėra daug, bet pasitaiko. Labiausiai žmonių apsisprendimą pirkti būstą lemia jo kaina.

Naujos statybos butų kainos išlieka stabilios. E.Jankus tvirtino, kad brangiau prašoma už tuos, kurie pradėti statyti dabar. Kainos gali skirtis iki 9 proc.

Pabrango iki 50 proc.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, individualių namų kainos nesikeitė. Jos kaip buvo, taip ir liko įvairios. Kaina priklauso nuo namo įrengimo, vietos, sklypo dydžio.

Anot V.Karaliūnienės, būtent individualių namų ir kotedžų paklausa dabar yra išaugusi. O butų pirkėjai ieško įvairių. Didelių pokyčių jų rinkoje vadovė neįžvelgė.

"Viskas priklauso nuo žmonių galimybių. Pasirinkimui didžiausios įtakos turi kaina. Ateina norintieji nusipirkti būstus centre, naujos statybos, tačiau, susisiekus su bankų atstovais paaiškėja, kad gali įsigyti tik ekonominės klasės – miegamuosiuose rajonuose", – pasakojo savininkė.

V.Karaliūnienė tvirtino, kad pagal kainų augimą labiausiai išsiskiria senos statybos vieno kambario butai. Kai kurie jų pabrango net 50 proc.

Pernai vieno kambario butą buvo galima įsigyti ir už 60–70 tūkst. litų. Dabar už tokį suremontuotą būstą norima gauti ir 130 tūkst. litų.

Sudaryta butų ir namų pirkimo sandėrių

Lietuva

2010 m. – 25 797

2011 m. – 28 807

2012 m. – 31 118

2013 m. – 37 757

Klaipėda

2010 m. – 2 138

2011 m. – 2 218

2012 m. – 2 224

2013 m. – 3 070