Susikalbėti su senyva moterimi, užgriozdinusia svetimus kambarius senais daiktais, iki šiol nesisekė nei kaimynams, nei vaikams, nei valdininkams. Blogą kvapą skleidžiančios mantos išgabenimą senolė vadina išmetimu į gatvę ir, ieškodama užtarimo, varsto valdiškų įstaigų duris.

Sofa – pilna cukraus

75 metų klaipėdietę Genovaitę Korsakienę pažįsta kone visi miesto politikai ir valdininkai. Apie ją ne kartą rašė spauda.

Moteris gyvena miesto centre trijų kambarių bute, kuriame jos šeimai priklauso tik vienas kambarys. Tiesa, jis yra nemažas – apie 25 kvadratinių metrų.

Butas, kuriame amžiaus pabaigos sulaukė G.Korsakienės tėvai, užaugo ir ištekėjo trys dukros, tapo iš dalies savivaldybės nuosavybe.

Tai yra ilga ir paini istorija. Visi privatizacijos procesai bei su tuo susiję teismai jau yra pasibaigę.

Oficialiai S.Nėries gatvės 8-ajame name G.Korsakienė gali gyventi tik viename kambaryje. Du kiti priklauso savivaldybei ir turi socialinio būsto statusą.

Tačiau kol kas disponuoti šia buto dalimi savivaldybė negali. Visas butas yra prikimštas moteriai priklausančių daiktų.

Pensininkė pripažįsta, kad ne visi jie yra nauji, dalį jų moteris yra gavusi iš pigių rūbų parduotuvės, kitus sukaupė per gyvenimą.

"Man visi tie daiktai yra reikalingi. Esu materialistė, dar kol dirbau, man buvo svarbu nusipirkti kuo daugiau rūbų, žiedų. Visą gyvenimą labai daug dirbau ir stengiausi aprūpinti šeimą. Viso to prireiks dukroms, anūkams, nors dabar jos to ir nepripažįsta. Tai geri daiktai. Viena sofa yra pilna cukraus, kita – krištolo. Per savo amžių esu supiršusi 90 porų, galite įsivaizduoti, kiek turiu rūbų. Dabar, kai esu priversta išgyventi iš menkos pensijos, labai dažnai kokį nors daiktą išsikeičiu į maistą. Kažkas duoda kelis litrus pieno, kažkas – kito maisto. Todėl negaliu imti ir visa tai tiesiog išmesti. O į vieną kambarį jie tiesiog netilps. Pagal registro duomenis aš neturiu jokios nuosavybės", – kalbėjo G.Korsakienė.

Prikrovė iki buto lubų

Tokia kaimynystė apkarto namo gyventojams. Jie daugybę kartų skundėsi nemaloniais kvapais, sklindančiais iš kaimynės buto.

Priekaištus užveisus bute sąvartyną G.Korsakienė atremia oficialių patikrinimų išvadomis. Jose, pasak jos, nėra rašoma apie blogus kvapus.

Moteris įsitikinusi, kad smarvė kyla iš rūsio patalpų.

Savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas paaiškino, kad sprendžiant buto, kuriame gyvena G.Korsakienė, statuso klausimą, yra pasibaigę visi teismai. Įstatymas numato galimybę atnaujinti procesą, tik jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės.

Moteris nuolat skambina į savivaldybę, bet nė vienos naujos aplinkybės nenurodo, ji mini tuos pačius motyvus, o jie nėra pagrindas atnaujinti procesą ir peržiūrėti teismo sprendimą.

"Formaliai galima skųsti kiekvieną antstolio patvarkymą, bet mes neturime pagrindo manyti, kad kuris nors jų yra neteisėtas. Antstolis atlieka darbą tinkamai, jis tik vykdo teismo sprendimą", – tikino A.Kačalinas.

G.Korsakienei nepatinka pats sprendimas iškeldinti iš jai nepriklausančių dviejų kambarių.

Pagyvenusi moteris neliks gatvėje, ji gali be vargo gyventi trečiajame kambaryje, tačiau tai jos netenkina.

Senolė tvirtina, kad neturi kur susidėti savo daiktų, kurių per gyvenimą prikaupė tiek, kad jie siekia lubas.

"Laisvė negali būti utėlėta"

Ši daiktų kaupimo maniją turinti moteris ne kartą lankėsi aukštus postus miesto valdžioje užimančių asmenų kabinetuose. Ją gerai pažįsta ir Vytautas Čepas.

"Kalbėjau su šia moterimi ir kaip psichologas, ir kaip valdininkas, ir kaip kraštietis. Juk esu psichologijos mokslų daktaras. Kalbėjau gražiuoju, pabardavau ir pamokydavau. Ji mane net vadino geruoju žmogumi. Kaupimo liga yra faktiškai nepagydoma, kaip ir meilė katėms. Pats jai gal dvidešimt kartų aiškinau, kalbėjau. Niekas nenori jai pakenkti, tegu senolė išsikuopia, ir viskas bus tvarkoje. Bet visa tai buvo panašiai kaip gydyti ketvirtą vėžio stadiją. Psichologų terminais kalbant, ji neturi savojo aš. Problema labai sudėtinga. Įsivaizduoju, kad ją išspręsti teoriškai galima, o praktiškai neįmanoma", – įsitikinęs buvęs vicemeras V.Čepas.

V.Čepas yra buvojęs Danijoje ir domėjosi, kaip ten sprendžiamos panašios problemos. Pasirodo, panašiai kaip danai, daro ir suomiai.

Prisimindamas šią viešnagę jis pasakojo, kad šiose šalyse nereikia jokių teismų ar įspėjimų. Nėra jokių kalbų, kad kas nors neįsileis į vidų.

Užtenka, kad kaimynai pasiskundžia, ateina komisija, nustato bendrabūvio taisyklių pažeidimo faktą. Antras skundas – ir toks žmogus iškeliamas.

Mat ten yra namų, į kuriuos iškelia panašių problemų turinčius žmones: triukšmaujančius, nesilaikančius higienos normų bei kitokių visiems suprantamų reikalavimų.

Paprastai tokiuose namuose apgyvendinti žmonės labai pasikeičia. Taip elgiamasi su socialinių būstų gyventojais.

"Bet ir privačioje nuosavybėje negalima elgtis bet kaip. Senosios demokratijos šalyse yra sveiko proto demokratija, laisvė negali būti utėlėta. Vienas žmogus negali šokdinti viso namo", – aiškino Klaipėdos miesto tarybos narys V.Čepas.

Patarė įforminti globą

Savivaldybė sulaukė G.Korsakienės dukros paklausimo, ji norėjo sužinoti apie teisinį buto statusą ir kokios būsto perspektyvos.

Atsakydami į šį laišką Teisės skyriaus darbuotojai ne tik išaiškino visą situaciją, bet ir pasiūlė jai inicijuoti G.Korsakienės globos bylą.

"Matome, kad situacija atsidūrė aklavietėje. Moteris siekia to, kas jai pačiai nenaudinga. Įvykdžius teismo sprendimą, savivaldybė remontuos tuos kambarius, kurie yra labai blogos būklės. Juk šiai moteriai vienai trijų kambarių nereikia. Jai tikrai užtektų vieno bei bendro naudojimo patalpų. Ji vis dar nesupranta, kad tų kitų dviejų kambarių savo dukroms ji negalės palikti. Bene prieš pusmetį advokatai jai surašė raštą ir paaiškino, kad nebėra jokios galimybės bylinėtis dėl privatizacijos. Akivaizdu, kad žmogus nesupranta tikslų ir priemonių. Todėl būtų visiškai logiška, jei dukra imtųsi tvarkyti visus reikalus ir su antstoliais, ir su savivaldybe. Mes pasiūlėme jai pagalbą ruošiant dokumentus", – aiškino savivaldybės Teisės skyriaus vadovas A.Kačalinas.

Psichologų neprisileido

Galbūt išeitį padėtų rasti socialiniai darbuotojai ir psichologai, gal moteriai tiesiog reikia suprantančių žmonių pagalbos.

A.Kačalinas įsitikinęs, kad praktikos pasitelkti psichologus, bendraujant su apsunkinto bendravimo žmonėmis, savivaldybėje kol kas nėra.

"Dažnai žmogus, kuriam reikia psichologinės pagalbos, nukreipiamas kuo toliau, o tas "kuo toliau" būna pas mus – į 113 kabinetą, kur teikiama pirminė teisinė pagalba. Turėtų būti galimybė tokį žmogų nukreipti ten, kur jam būtų kvalifikuotai padedama. Galbūt viešinimas pagreitintų tokių kabinetų atsiradimą", – svarstė teisininkas.

Savivaldybės Socialinio departamento vadovė Audra Daujotienė, taip pat puikiai žinanti G.Korsakienės problemą, patikino, kad socialinių darbuotojų bei psichologų ši moteris neprisileido.

"Visi tie keliai išbandyti. Ji atsisako bet kokio bendravimo, turi savo nuomonę ir šiuo klausimu nesutaria net su dukromis. O per jėgą nieko nepadarysi, – tikino A.Daujotienė. – Mums svarbiausia iškuopti du kambarius, nes kenčia kaimynai. Reikia galvoti ir apie kitus žmones. Ji liks savo kambaryje, jos niekas niekur nemeta. Jai yra nurodyta iki birželio 15-osios išsikuopti. Ką gali, ji turi pasiimti, o tada mūsų transporto priemonė visa kita išveš."

Antstolis Giedrius Jonauskas nenorėjo detalizuoti savo veiksmų vykdant teismo sprendimą, bet patikino, jog jis bus įvykdytas.

Prašėsi pas vicemerę

"Labai tikiuosi, kad Judita Simonavičiūtė man padės", – šios savaitės pradžioje vylėsi senolė.

Susitikimas su mero pavaduotoja J.Simonavičiūte šios klaipėdietės prašymu buvo surengtas vakar po pietų.

Vicemerė susipažino su visa G.Korsakienės istorija ir suprato, kad reikalui suprasti ir išspręsti būtina kviesti ir šios moters dukrą bei kelis savivaldybės valdininkus.

J.Simonavičiūtės kabinete bandyta rasti racionalią išeitį iš keblios situacijos.

Pensininkė dar kartą bandė įrodyti, kad jos sukauptų daiktų išgabenimas iš dviejų jai nepriklausančių kambarių yra jos iškeldinimas.

Valdininkai ir dukra pasistengė įtikinti, kad nepriklausomai nuo jos norų daiktai bus išnešti, jeigu iki birželio vidurio to nepadarys ji pati.

"Teko aiškinti, kad socialinį būstą pirmumo teise galėtų įsigyti jos dukra, kuri rūpinsis garbaus amžiaus motina. Blaiviai mąstanti moteris pažadėjo apgalvoti šią galimybę. Spėju, kad vienintelis dalykas, galintis sustabdyti šį planą, gali būti būsto kaina. Bet iki to mes dar nepriėjome, – pasakojo vicemerė. – Kalbėjome normaliai ir net draugiškai. Kai matau, kad žmogus yra neadekvatus, jam reikia padėti. Panašu, kad G.Korsakienė suprato, bet buvo momentų, kai ne. Siūlėme ir valstybinę slaugą, bet jai pagailo pinigų. Visais atvejais ta situacija artėja prie sprendimo."