Griežtai pagal aktus
Suremontavus Žvejų gatvę, pagrindinis jos skaudulys – buvusio kino teatro griuvėsiai nebus sutvarkyti. Jie dabar tik uždengti nauju tankesniu statybiniu tinklu, kuris geriau sulaiko byrančias plytas, tačiau problemos paslėpti negali.
Net plika akimi matyti – pastato siena pavojingai deformavosi ir, regis, trūksta labai nedaug, kad nugriūtų.
Ne kiekvienas praeivis pakelia akis, įvertindamas pavojų. Pro griuvenas nuolat vaikšto žmonės, o šalia dirba naują pastatą statantys darbininkai, kuriems veikiausiai taip pat ši griuvėsių kaimynystė nėra saugi.
Paradoksas, bet, nepaisant esamos situacijos, buvęs kino teatro pastatas pernai buvo išbrauktas iš Apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašo. Esą pagal Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymą įtraukti jį į tą sąrašą nebuvo teisinio pagrindo.
Taip nutiko, nes dar 2018 m. Seimas pavedė Vyriausybei nustatyti apleistų ir neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų nustatymo kriterijus, o Vyriausybė šių kriterijų nenustatė.
Tada, pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, miesto specialistams neliko nieko kito, kaip „vadovautis paprasta nuostata“.
Kitaip tariant, savivaldybės atstovai, nesant nustatytų Vyriausybės kriterijų, turėjo eiti ilguoju biurokratiniu keliu: patikrinti statinį, surašyti techninės priežiūros patikrinimo aktą, radus trūkumų, nustatyti protingą terminą, per kiek laiko jie turi būti pašalinti, pateikti reikalavimą savininkams ir laukti, kada jie bus įvykdyti.
Protingumo kriterijai negalioja?
Kino teatro „Baltija“ savininkams pernai liepą buvo surašytas reikalavimas suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pastatą, kuris kelia grėsmę arti jo esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei.
Terminas buvo nustatytas pusei metų, iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Bet nuo tada vizualiai mažai kas pasikeitė.
Protingumo, proporcingumo ir likusiais kriterijais gali vadovautis teismai, o valstybės pareigūnai turi būti kaip robotai ir griežtai vadovautis teisės aktais ir visokiomis instrukcijomis.
„Tiesa, savininkai per tą laiką kažką padarė, bent jau matome, kad ant fasado užtrauktas naujas apsauginis audeklas. O kas padaryta ar nepadaryta daugiau, nustatys artimiausiu metu ten apsilankę mūsų specialistai. Priklausomai nuo to, koks bus apžiūros rezultatas, svarstysime, ar jį įtraukti į Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašą, bet man abejonių nekelia, kad jis į tą sąrašą bus įtrauktas“, – kalbėjo G. Pocius.
Pasiteiravus, kodėl šiuo atveju anksčiau nebuvo taikomi protingumo kriterijai, o tik aklai laikomasi įstatymo raidės, G. Pocius ironizavo: „Protingumo kriterijais remiasi tik teismai. Labai norėtųsi, kad galima būtų ir visais kitais atvejais tuo remtis, bet šioje valstybėje deklaruojama, kad protingumo, proporcingumo ir likusiais kriterijais gali vadovautis teismai, o valstybės pareigūnai turi būti kaip robotai ir griežtai vadovautis teisės aktais ir visokiomis instrukcijomis.“
Savivaldybės tarnautojas neatmeta, kad pastato siena gali nugriūti, esą niekas nuo to neapdraustas.
„Kas bus kaltas? Pastato savininkas. Naujausios žinios yra tokios, kad mūsų specialistai eis dar sykį ir tikrins tą pastatą. Ir tiek, kiek sugebės, pabandys įvertinti, kokie ten yra pasikeitimai. Bet kuriuo atveju, į Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašą jis šiemet jau bus įtrauktas“, – patikino G. Pocius.
Įžvalgos: gyventojai jau baiminasi, kad nauju dengiamuoju audeklu aptraukti buvusio kino teatro „Baltija“ griuvėsiai pavojingai pasviro ir kelia realų pavojų praeiviams. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Savininkai nieko nebijo
Esą jei savivaldybės specialistai nepastebės jokių žymių pasikeitimų po pastarojo patikrinimo, tik tada savivaldybė galės įtraukti beveik prieš 30 metų sudegusį kino teatrą į Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašą.
„Tas naujas pastato statusas savininkų turbūt nelabai išgąsdins, nes jie ir taip pernai maksimaliu tarifu susimokėjo nekilnojamojo turto mokestį. Bet panašu, kad visi tie padidinti mokesčiai jų visai nejaudina, jie juos susimoka ir nekelia jokių problemų. Be to, daugkartiniai bandymai su jais bendrauti įvairiausiais lygmenimis visiškai jokių rezultatų neduoda“, – pripažino G. Pocius.
Žurnalistams susisiekus su pastato savininke Regina Radkevičiene, moteris nedaugžodžiavo.
„Dėl pastato neturiu jokių naujienų. Nepatogu padėti ragelį, bet aš nieko nežinau“, – tvirtino R. Radkevičienė.
Vis dėlto svetainėje aruodas.lt pernai pavasarį atsiradęs skelbimas dėl kino teatro „Baltija“ pardavimo tebėra, savininkai už jį norėtų beveik milijono eurų.
Pastatą pardavinėjantis nekilnojamojo turto brokeris prasitarė, kad savininkai lyg su kažkuo norinčiu įsigyti statinio griuvėsius jau kurį laiką derasi, bet rezultato dar nėra.
Sutarties nutraukti negali?
Ilgus metus ketinę, bet taip ir nepradėję statybų vietoje buvusio kino teatro „Baltija“ šiauliečių bendrovės „Fisanta“ savininkai pernai vasarą sulaukė šiokio tokio pabauginimo.
Klaipėdos savivaldybė pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nutraukti žemės nuomos sutartį ir sulaukė informacijos, kad ši procedūra pradėta.
„Jei pastato savininkas netenka žemės nuomos, savivaldybė iš jo gali paimti statinio likučius ir juos parduoti rinkos verte. Kodėl to nebuvo galima padaryti anksčiau? Nebuvo įstatymo pataisos, ji įsigaliojo tik pernai kovo pradžioje. NŽT savivaldybės prašymą gavo, informavo, kad procedūra pradėta, kuri gali tęstis ne mažiau nei dvejus metus“, – paaiškino G. Pocius.
Dienraščio duomenimis, NŽT jau seniai savivaldybę informavo, kad negali nutraukti žemės nuomos sutarties, nes ant tos žemės yra pastatas.
Esą jokie teisės aktai nenumato, kad galima nutraukti žemės nuomos sutartį tokiu atveju, juolab savivaldybė yra išdavusi statybos leidimą.
NŽT atstovų teigimu, jei žemės nuomininkas ant žemės turi pastatą ir leidimą jį rekonstruoti, joks teisės aktas neleidžia sutarties nutraukti.
Vienintelis kelias savivaldybei esą yra teismas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir dar neaišku, kaip teisėjai dėl to nuspręstų.
Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Uždaras biurokratinis ratas
Kad savivaldybė informuota apie NŽT patikrinimą ir tai, kad nėra jokio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį su „Baltijos“ griuvenų savininkais, G. Pociui buvo naujiena.
Kuriame savivaldybės skyriuje „paskendo“ tas dokumentas, bus ieškoma.
Dabar savivaldybė esą turėtų naikinti išduotą pastato rekonstrukcijos leidimą ir kreiptis į teismą, kaip padarė Palangos savivaldybė kurhauzo atveju, tai yra paimti „Baltijos“ kino teatro griuvėsius visuomenės poreikiams.
Teigiama, kad skirtumas tarp šių dviejų objektų yra tas, kad kurhauzas yra paveldo objektas, o „Baltijos“ kino teatras – ne.
Didžioji vertybė šiame objekte – teisė statyti ir puiki senamiesčio vieta.
Statinys neturi stogo, tai yra viso labo per ilgą laiką permirkusios kelios sienos, stovinčios ant valstybės išnuomotos žemės.
„Šiuo atveju panaikinti statybą leidžiantį dokumentą nėra pagrindo vien dėl to, kad subjektas, jo turėtojas, delsia įgyvendinti deklaruotus planus. Leidimas panaikintas gali būti tik paties statytojo prašymu arba teismo sprendimu“, – konstatavo G. Pocius.
2007 m. tuometėje Statybos komisijoje „Baltijos“ rekonstrukcijos projektas buvo svarstytas bemaž dešimt kartų. Jis tada esą netiko paveldosaugininkams, todėl viskas užsitęsė dar keliolika metų.
„Kai statytojai parengė naują pakoreguotą projektą ir 2020 m. liepą išsiėmė statybos leidimą, visi apsidžiaugėme ir laukėme, kad darbai pagaliau pajudės. Ir atrodė, kad kažkas vyksta, bet išvežtas tik susikaupęs statybinis laužas, ir vėl viskas sustojo, dabar jau nežinia kuriam laikui“, – apmaudo neslėpė G. Pocius.
Naujausi komentarai