Į diskusijas nesileido

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys atviravo, kad paimtų ginklų tema jam – lyg koks keiksmažodis. Kol kas nė vieno policininkų iš ekspozicijos paimto ginklo ar jų dalių muziejininkai dar neatgavo.

"Nuo gegužės situacija nepasikeitė, kai muziejuje įvyko eksponatų paėmimo operacija. Mums buvo paaiškinta, kad vis dar tęsiasi tyrimai. Paimti ginklai ir jų gabalai vis dar analizuojami. Visą šį laiką ekspozicijos atrodo keistai. Ten, kur buvo ginklai ar jų dalys, – tuščia. Salėse dirbančios darbuotojos sulaukia tik lankytojų klausimų", – tvirtino profesorius.

Kalbėdamas apie paimtus eksponatus J.Genys juokavo, kad tais ginklais žmogų sužeisti būtų įmanoma tik talžant per galvą, lyg pagaliu.

Priekulėje veikiančio Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė pasakojo pasilikusi tik tris partizanų ginklus, kurie buvo surūdiję, o jų mechanizmai suvirinti dar iki ginklų paėmimo vajaus.

Policija juos pripažino neveikiančiais, netinkamais naudoti.

Ten, kur buvo ginklai ar jų dalys, – tuščia. Salėse dirbančios darbuotojos sulaukia tik lankytojų klausimų.

Pernai iš muziejaus policininkai paėmė 85 vienetus Antrojo pasaulinio karo šautuvų dalių, surūdijusių gilzių, sprogmenų dalių.

"Pasakė griežtai: jei neleisime naikinti, deaktyvuoti kainuos milžiniškus pinigus – apie 6 tūkst. eurų. Mes tiek neturime. Viską, kas rasta Mažosios Lietuvos teritorijoje, pradedant XIX amžiaus pabaiga, teko sunaikinti. Kai šalia stovi pareigūnas ir griežtai sako, kad turėsime bėdos, kitos išeities nėra. Nebuvo jokių klausimų, duosi ar neduosi. Absurdas. Ką galima daryti su gilzėmis, kurių šonai kiaurai prarūdiję? Nebuvome labai turtingi, bet nuskabė vis tiek. Aš suprantu policininkus, ateina įsakas, ir jie turi vykdyti. Pradžia – kažkur Seime", – nelinksmai pasakojo Gargždų krašto muziejaus filialo Priekulėje vadovė.

Išvežė ir sunaikino

Daugybė žmonių, apsilankančių Pajūrio regioniniame parke, kur kas labiau domisi ne gamtos paminklais, o entuziastų įkurta ekspozicija Antrojo pasaulinio karo relikte – "Memel Nord" vardu vadinamuose gynybiniuose įtvirtinimuose. Jie yra įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.

Entuziastai, karybos istorija ir krašto praeitimi besidomintys žmonės neprašomi atnešė pajūrio kopose bei po Smiltynės gaisro rastus paskutiniojo karo žiaurumus menančius daiktus. Visa tai jie padovanojo neatlygintinai.

Daug metų gulėję žemėje šie daiktai virto rūdžių suėstais pavidalais ir turi labiau emocinę prasmę, nei yra realūs ginklai ar sprogmenų dalys.

Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius neslėpė, jog, būdamas valstybės tarnautoju, yra priverstas paklusti įstatymui, ir pripažino, kad parko funkcija nėra vystyti muziejinę veiklą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Andromeda Grauslienė teigė, kad pernai iš šios ekspozicijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai paėmė ir neutralizuoti išvežė tik senus, naudoti netinkamus, stipriai korozijos paveiktus, istorinės vertės neturinčiais pripažintus šaudmenis arba jų dalis.

"Galime gailėtis ar nesigailėti, bet dėl to išgyvensime. Labiausiai nusivylę entuziastai, juk jie kaupė įvairius karą primenančius daiktus, o kažkas visa tai nutarė sunaikinti. Iš mūsų "Aro" vyrai juos vežė per du kartus. Vėliau gavome raštą, kad paimti daiktai sunaikinti. Kadangi mes nepareiškėme noro susigrąžinti, jie nebuvo identifikuojami, tiesiog bendrai sudėti, dėžės užantspauduotos ir išvežtos sunaikinti", – pasakojo D.Nicius.

Galime gailėtis ar nesigailėti, bet dėl to išgyvensime. Labiausiai nusivylę entuziastai, juk jie kaupė įvairius karą primenančius daiktus, o kažkas visa tai nutarė sunaikinti.

Parko vadovas pripažino, kad visi šie daiktai turėjo labiau emocinę vertę ir liudijo apie įvykius, smarkiai pakeitusius Klaipėdos gyvenimą.

Turės gauti leidimą

Vertingiausias tvirtovės ekspozicijos objektas yra vokiškas pabūklo vamzdis, juodojoje rinkoje kainuojantis apie 100 tūkst. eurų.

Pusšimtį metų tūnojęs pajūrio smėlyje prieš dešimtmetį entuziastų buvo iškastas.

"Žmonėms pasakojama, kad Klaipėdos kraštas ir miestas išsilaikė prieš Raudonosios armijos puolimą tris mėnesius, kad tokie pabūklai, kokį mes turime, šaudydavo iki 25 kilometrų atstumu. Tai leido apsaugoti miestą, kai vyko vietos žmonių evakuacija. Rodant pabūklo vamzdį, istorija tampa gyvesnė, suprantamesnė. Mes norime ne skatinti karybą, o rodyti, koks baisus ir absurdiškas yra karas", – apie emocinę eksponato vertę kalbėjo parko vadovas.

Pareigūnai liepė užvirinti pabūklo vamzdžio angas, bet ar tai tinkamas deaktyvavimas, jie dar ketina patikrinti. Nepaisant fakto, kad vamzdis nebetinkamas šaudyti, ekspozicijoje dirbantis darbuotojas turės įsigyti leidimą laikyti ginklus.

Kiti du likę prie tvirtovės eksponatai – povandeninių laivų torpedų sudedamosios dalys – balionai, tai nėra sprogmenys. Tai tik talpyklos suspaustam orui, bet ir jų likimą spręs ginklų specialistai.

Vertybė: retą eksponatą – itin unikalų pabūklo vamzdį liepta sugadinti, o jo saugotojams – įgyti leidimą laikyti ginklą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paprašė naikinti patys?

Kaip informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, mažesnio kalibro objektus tiria Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos, didesnio nei 12,7 mm – Kriminalistinių tyrimų centro prie Policijos departamento specialistai.

Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, suformuotos užduotys ekspertams, tačiau jų išvadų ikiteisminius tyrimus atliekantys tyrėjai dar nėra gavę.

Pagal galiojantį teisinį reglamentą, ekspertams objektą pripažinus tinkamu naudoti, muziejininkams tektų jį perdaryti į visiškai netinkamą.

Pasak Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Slivskienės, iš Gargždų krašto muziejaus ekspertizei buvo paimtos trijų ginklų dalys, jas atsirinko patys muziejaus darbuotojai.

Po ekspertizės šie objektai buvo užregistruoti ir grąžinti muziejui.

"Kitas turėtas ginklų ar šaudmenų dalis muziejaus atstovai parašė prašymą perimti ir išvežti sunaikinti, – tikino policijos atstovai. – Visų muziejų atstovams buvo suteikta informacija apie tolesnes procedūras, kai muziejuose eksponuotus ginklus, šaudmenis ar jų dalis įvertins ekspertai. Pagal galiojantį teisinį reglamentą, ekspertams objektą pripažinus tinkamu naudoti, muziejininkams tektų jį perdaryti į visiškai netinkamą. Jie tai turės padaryti savo lėšomis. Sprendimus, kuriuos eksponatus pateikti, o kurių neteikti ekspertizei, priėmė patys minimų muziejų atsakingi atstovai."

Naikina, kad nesimėtytų

"Aro" vadas Viktoras Grabauskas pasakojo, kad policijos Licencijavimo skyriaus pareigūnų prašymu kartais ariečiai turi įvertinti daikto pavojingumą.

Pavojingus daiktus iškart veža naikinti į artimiausią poligoną. Jiems tenka naikinti ir Kriminalistinių tyrimų centro tyrimo metu pripažintus pavojingais objektus.

"Naikindami mes nežinome, ar tai daiktai iš muziejaus, nes mums pateikiami iš žmonių paimti daiktai. Tai vyksta taip pat, kaip ir žemėje rastų ir išminuotojų atvežtų sprogmenų naikinimas", – paaiškino V.Grabauskas.

Pasak pareigūnų, nepavojingus, bet panašius į sprogmenis daiktus reikia naikinti ir todėl, kad juos radę žmonės be reikalo sukels ant kojų specialiąsias tarnybas.

"Naikinami daiktai, kurie gali būti palaikyti pavojingais sprogmenimis", – patikslino "Aro" vadas.

Sunaikinti: entuziastai be atlygio atidavė regioninio parko darbuotojams daugybę praeitį liudijančių objektų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vis dar kelia pavojų

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro vadovas Tomas Butrimas paaiškino, kad, vadovaudamiesi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimais, įsigiję net netinkamus naudoti ginklus ir šautuvus iki įstatymo pakeitimo 2019-ųjų rugsėjo 1 d., privalėjo juos pateikti registruoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Tokių daiktų turėtojai daugiausia yra muziejai, todėl muziejininkai privalėjo pranešti, kad neregistruotą ginklą nori įregistruoti.

Jei muziejus neturi galimybės įvykdyti konkrečios kategorijos ginklų saugojimui keliamų reikalavimų, gali perdaryti ginklą į visiškai netinkamą naudoti.

Tada jų saugojimo sąlygos yra ne tokios griežtos, ir dauguma muziejų jas atitinka. Ginklo pavojingumą nustato kriminalistinių tyrimų padalinio specialistai.

Pasak T.Butrimo, policininkai nesprendžia, ar tiriami dalykai turi istorinę vertę, jie gali nustatyti tik ginklo kategoriją.

"Visi nesaugūs sprogmenys, pavyzdžiui, nesuveikę sprogdikliai, sprogmenys su sprogstamąja medžiaga ir panašūs, yra laikomi nesaugiais ir turi būti sunaikinti. Girdėtas iš žiniasklaidos argumentas, kad ši granata jau N metų čia guli ir dar nieko neatsitiko, tikrai negarantuoja, kad tragedija neatsitiks ryt", – tikino T.Butrimas.

Pernai policijos kriminalistinių tyrimų padaliniai atliko per tūkstantį balistinių (šaunamųjų ginklų) ir daugiau nei 100 sprogmenų tyrimų. Kuri jų dalis buvo muziejų eksponatai, centro vadovas neišskyrė.

Vyrai sugalvojo uždirbti pinigų, pasipelnyti ir tuo pat metu sunaikinti mūsų kultūrinį palikimą.

Muziejų pageidavimu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras gali įvertinti deaktyvuotą ginklą ir išduoti deaktyvacijos sertifikatą, bet iki šiol nė vieno tokio sertifikato neišdavė, nes to nebuvo prašoma.

Kreipėsi į Seimo narį

Muziejininkas, krašto praeities žinovas ir puoselėtojas D.Varkalis verda pykčiu dėl muziejuose laikytų ginklų naikinimo.

"Vyrai sugalvojo uždirbti pinigų, pasipelnyti ir tuo pat metu sunaikinti mūsų kultūrinį palikimą. Žmonės rinko tuos daiktus iš vietų, kur vyko mūšiai. Visa tai liudija apie mūsų tautos kovas. O dabar visa tai naikinama. Negalima elgtis kaip gestapo ar KGB atstovams – užpulti muziejus, kelti baudžiamąsias bylas. Viską buvo galima padaryti ramiai. Muziejai turi saugyklas, jie turi sąlygas saugoti eksponatus. Priimtas įstatymas, kurį skaitydamas neradau sveiko proto. Ne jie rinko tuos daiktus, o žmonės. Mes kūrėme muziejus ne tam, kad kažkas juos siaubtų ir iš to dar ir pasipelnytų", – griežtą poziciją dėstė D.Varkalis.

Dionyzas Varkalis: vyrai sugalvojo uždirbti pinigų, pasipelnyti ir tuo pat metu sunaikinti mūsų kultūrinį palikimą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pačioje 2021 m. pabaigoje D.Varkalis kreipėsi į Seimo narį, Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį.

Rašte muziejininkas pabrėžė, kad istorijoje nėra buvę atvejo, kad kas nors pasinaudotų muziejų eksponatais – šaunamaisiais ginklais ar sprogmenimis.

Visi šie daiktai buvo deaktyvuoti pagal anksčiau galiojusius įstatymus, todėl neveikia.

"Prašome pakeisti priimtą su sveiku protu prasilenkiantį įstatymą ir grąžinti visas jėga paimtas ginklų ekspozicijas, nesunaikinant ar neteisėtai nepasisavinant per ilgus šimtmečius išsaugotas Tautos kovų, praūžusių viską naikinančių karų, sukilimų ir ginkluotų pasipriešinimų reliktų turtingas ekspozicijas. Tai yra paveldas, bylojantis apie kovas už valstybės nepriklausomybę, o už jų apsaugą atsako valstybė", – raštą Seimo nariui pasirašė Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas.