Artėjantis ligų sezonas net ir sveikus žmones privertė pagalvoti, kaip stiprinti sveikatą. Grūdinimasis – veiksminga priemonė ne tik norintiems nesirgti, bet ir žmonėms, ketinantiems pagerinti psichologinę savijautą.

Sveikatos sąlyga – atsparumas

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis patikino, kad grūdintis niekada ne vėlu. Specialistų nuomone, stiprinti kūną ir dvasią geriausia pavasarį ar vasarą, tačiau ir rudens pradžia – tinkamas metas norintiems įgyti imunitetą įvairioms ligoms.

„Grūdinimosi sąvoka – labai plati. Organizmo stiprinimas šaltu vandeniu – tik viena iš jos sudedamųjų dalių. Žmogus gali būti užsigrūdinęs nuo peršalimo ar kitų ligų, kurios plinta bakteriniu būdu, ar net nuo užkeikimų bei apkalbų. Atsparumas greta sotumo ir švarumo apskritai yra viena iš pagrindinių žmogaus sveikatos sąlygų“, – pasakojo D.Kepenis.

Pasak jo, ne tik šaltas vanduo padeda išvengti ligų. Kiekvienas norintis nesirgti, atėjus rudeniui, turėtų sveikai maitintis, judėti ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

„Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų. Jis ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą ir šventumą. Pačiam bailiausiam žmogui rekomenduočiau pradėti grūdintis rugpjūčio mėnesį, kai vanduo dar pakankamai šiltas. Drąsesni tai gali padaryti rugsėjį ar spalį. Esu matęs daugybę žmonių, kurie ir gruodžio mėnesį maudosi ledinėje jūroje ir pradėjo sveikatos stiprinimo programą“, – kalbėjo sveikuolis.

Dingo alergija

Kaip teigė D.Kepenis, šalto vandens procedūromis kūną ir dvasią stiprinti galima ne tik jūroje, upėje, bet ir duše.

„Visiems norintiems tapti atspariems, siūlau pradėti nuo paprastų žingsnių. Nebūtina visko daryti iš karto. Kiekvieną sykį maudantis atsukite vis šaltesnį vandenį. Po savaitės jau drąsiai galėsite apsilieti ir ledine srove. Jei žmogus bijo itin šalto vandens, nenaudokite prievartos. Paimkite dušo galvutę į rankas, apsiliekite vieną koją ir ranką, tada – kitą, „pakutenkite“ nugarą ir krūtinę, o galiausiai apsipilkite kibiru šalto vandens. Dar nė vienas nepasigailėjo tai padaręs“, – drąsino pašnekovas.

Sveikuolis prisiminė ir vieną nutikimą, kai moteris negalėdavo po šalto vandens čiaupu pakišti rankų. Ją kamuodavo alergija šalčiui – sušlapinus rankas, odą „išmušdavo“ pūslėmis. Gruodžio mėnesį D.Kepenis sveikatos sutrikimų turinčiai moteriškei pareiškė – šoksime į jūrą.

„Neverčiau, tačiau patikinau, kad viskas bus gerai. Kitą dieną moteris nubėgo prie jūros, tačiau iš baimės pakrantėje nualpo. Atsigavusi pamatė, kad visas būrys žmonių šoka į ledinį vandenį. Ryžosi ir ji. Po maudynių moteris jautėsi puikiai, o pūslių jai neatsirado. Vėliau dingo ir kamavusi problema. Ir tokių pavyzdžių esu matęs ne vieną šimtą“, – kalbėjo D.Kepenis.

Gelbsti nuo ligų

Artėjant ligų sezonui, organizmo atsparumo stiprinimas – vienas efektyviausių metodų siekiantiems būti sveikiems. Šaltas vanduo gerina kraujotaką, stiprina imuninę sistemą, pakelia nuotaiką ir suteikia energijos.

„Apie 50 teigiamų efektų žmogaus organizmui gali suteikti ledinio vandens procedūros. Nebijoti šalto vandens ypač turėtų moterys. Apsipylimas juo gražina odą, padeda mažinti celiulitą“, – pasakojo sveikuolis.

Kaip teigė D.Kepenis, grūdinimasis šaltu vandeniu gali padėti išvengti peršalimo ligų ir infekcijų. Apsipylus šaltu vandeniu, pasireiškia didesnis odos šildymo poreikis, todėl pagerėja aprūpinimas krauju. Įvairūs organai ir audiniai prisotinami deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis, stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.

Pripratęs prie šalčio organizmas sugeba greičiau sušilti, o kai oda geriau aprūpinama krauju, lengviau išvengiama peršalimo ligų: žmogaus kūnas tampa atsparesnis ligoms.
Šaltas vanduo suteikia jėgų ir pakelia nuotaiką. Apsiliejant lediniu vandeniu vyksta itin stiprus odos receptorių dirginimas. Jų sukelti nerviniai impulsai pasiekia galvos smegenis, turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinamojo trakto darbui, medžiagų apykaitai, reguliuoja mūsų emocijas, miegą, budrumą, apetitą ir troškulį, taip pat kūno temperatūrą.

Medikai slepia

D.Kepenis nuomonę, esą šalto vandens procedūros gali būti kenksmingos žmonėms, kurių imunitetas itin silpnas, laiko neteisinga.

„Šitaip kalba žmonės, kurie yra baikštūs, neturi valios ir dažnai serga patys. Nėra nieko blogiau už tokių asmenų patarimus. Iš patirties žinau, kad jie kaip išsigelbėjimą nuo įvairių ligų dažniausiai mato vienintelę alternatyvą – vaistus. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuriam būtų pakenkęs šokimas į eketę ar kitos šalto vandens procedūros. Atvirkščiai, visi džiaugiasi, kad ryžosi pradėti“, – pasakojo D.Kepenis.

Pasak jo, dažnai medikai tik gąsdina žmones, užuot paskatinę pradėti gyventi sveikai.

„Esu įsitikinęs, jei gydytojai rekomenduotų šalto vandens procedūras, pusės susirgimų, ypač gripo ar peršalimo ligų, nebeliktų. Medikai slepia paprastas profilaktikos priemones, kurios padėtų žmonėms būti sveikiems, nes didžioji dalis pacientų nustotų lankytis pas gydytojus, skiepytis nuo gripo ar pirkti vaistus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Grūdinosi ir išminčiai

D.Kepenis teigė, kad grūdinimasis – senas kaip pasaulis metodas, skirtas sveikatai gerinti. „Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m. pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų“. Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia 10 pranašumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį“, – faktus dėstė sveikuolis.

Anot jo, didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.

Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3 tūkst. 500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa.

Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau 5 tūkst. metų. Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją dar XIX amžiuje pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastinas Kneippas. Jis teigė, kad maudynės šaltoje upėje padėjo jam išsigydyti mirtiną plaučių ligą.