„Bet koks rusiškų dujų importo per SGD terminalą jau šiandien yra sustabdytas – mažų krovinių nebėra“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

Šiuos krovinius iš Rusijos „Novatek“ pastaruoju metu pirko Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, kiti mažesni Lietuvos dujų tiekėjai bei kai kurie užsienio importuotojai. Valstybės valdoma dujų tiekėja „Ignitis“ šių krovinių atsisakė jau anksčiau. 

„Achemos“ atstovė Jolita Macelytė BNS pranešė, kad įmonė vykdys priimtus sprendimus ir ieškos kitų alternatyvų. „Klaipėdos naftos“ atstovė Orinta Barkauskaitė pranešė, kad šiuo metu atliekami parengiamieji darbai, daugiau informacijos įmonė kol kas neteikia.   

Kovą į Klaipėdos SGD terminalą pagal jos operatorės „Klaipėdos naftos“ interneto puslapyje skelbiamą grafiką turėjo atvykti keturi dujovežiai po 15 tūkst. kub. metrų dujų, o balandį  – du laivai po 9,5 tūkst. kub. metrų. Artimiausias jų turėjo atplaukti šį savaitgalį.

Tokios apimties kroviniai paprastai gabenami iš Rusijoje esančio Vysocko uosto, kuriame įsikūrusi bendrovės „Novatek“ gamykla. 

Lietuva yra šimtu procentų saugi. Mūsų terminalo pajėgumų užtenka Lietuvai ir dar šiek tiek kitoms šalims.

Pasak ministro D. Kreivio, Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.  

D. Kreivys kartojo, jog Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų visiškai užtenka Lietuvai ir dar iš dalies – kitoms šalims.

„Lietuva yra šimtu procentų saugi. Mūsų terminalo pajėgumų užtenka Lietuvai ir dar šiek tiek kitoms šalims“, – tvirtino ministras.

D. Kreivys kartojo, kad Baltijos šalys nuo ketvirtadienio sumažino komercinį elektros importą per jungtis su Rusija – jau skelbta, kad per Lietuvos ir Latvijos jungtis su Rusija negali patekti daugiau nei po 150 MW elektros. Pasak ministro, dabar į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos teka tik sistemos palaikymui reikalingas techninis srautas.

Energetikos ministras tikino, jog elektros tiekimo iš Rusijos sumažinimas neturės įtakos elektros kainoms Lietuvoje.

„Nei rusiška, nei anksčiau baltarusiška elektra neformuoja kainos mūsų rinkose. Kainas formuoja Švedijos ketvirta zona. (...) Rusiška elektra mūsų biržoje pardavinėjama be kainos“, – teigė D. Kreivys.

„Šiandien visiškai atsisakius rusiškos elektros kaina nepasikeistų“, – pridūrė jis.

Pasak D. Kreivio, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją avarinis Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Vakarais gali būti atliktas bet kada.

„Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją sinchronizacija su tinklais gali būti padaroma bet kada. Tam mes turime sutarę dėl avarinio prisijungimo prie Lenkijos“, – teigė ministras.

„Kalbant apie ilgalaikį, saugų prisijungimą, kiekvienas projektas, kuris yra įgyvendinamas, duoda vis didesnį saugumą, todėl aš nenorėčiau lįsti į detales. Yra keletas etapų, kada mes tapsime vis saugesni. Mes stengiamės tuos etapus kuo greičiau pasiekti“, – sakė D. Kreivys, paklaustas apie spartesnės sinchronizacijos su Vakarais galimybę.

D. Kreivys teigė, kad skubotų techniškai neparuoštų sprendimų Lietuvos energetikos sistemoje nebus.

„Lietuvos energetinė sistema nėra eksperimentinė laboratorija, todėl skubotų, techniškai neparuoštų sprendimų nebus ir negali būti, nes mūsų prioritetas yra (...) šviesūs, šilti namai mūsų visų, ir mes tą stengiamės užtikrinti“ – teigė ministras.