Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliausias savo „Facebook“ paskyroje pranešęs gerąją žinią, informavo, kad laivo borte aptiktos trys skylės.

Bendrovės „Klaipėdos pilies uostas“ direktorius Alvydas Butkus nebuvo linkęs svarstyti įvykio priežastį ir skeptiškai vertino kalbas apie švartavimosi kilpų, įrengtų pačioje krantinėje, žalą.

„Mano žiniomis, vanduo į laivą ir anksčiau nuolat verždavosi, iš jo nuolat buvo pumpuojamas vanduo. Ar atsirado kažkoks papildomas pažeidimas, man sunku komentuoti. Švartavimosi žiedai yra aukščiau vandens lygio ir galėtų pradaužti tik viršvandeninę borto dalį. Bet ar laivas nuo to paskęs? Juk vanduo nepasiekia šios vietos. Žiedai skirti pririšti laivą, vanduo tiek nepakyla, kad žiedai atsidurtų po vandeniu. Aš atmesčiau šią versiją, ji neturi logikos. Šalia daug metų stovi laivas „Forelė“ ir nieko panašaus neatsitinka. Juo labiau, kad jie naudoja krancus – apsaugą tarp laivo borto ir krantinės“, – aiškino A. Butkus.

„Klaipėdos pilies uostas“ vadovas pripažino, kad naktį, kai laivą pradėjo semti vanduo, buvo kilęs škvalas, laivas tikrai buvo smarkia judinamas.

Norvegų laivas yra senas, medinis, nors ir neseniai suremontuotas.

Tai, kas atsitiko norvegų laivui, nėra kasdienis įvykis. Bene šiemet kitame miesto gale žvejų uostelyje buvo beskęstąs dar vienas laivas. Bet ne daugiau.

Vakar prie laivo dar stovėjo galingi siurbliai ir nuolat siurbė vidun plūstantį vandenį.

Prie plaukdami į doką laivo savininkai turėtų tam bendrovę „Klaipėdos pilies uostas“ paprašyti leidimo. Be to, jie tokį darbą turėtų suderinti su saugios laivybos administracija, kad būtų leista jį plukdyti iki doko.

Galbūt remontuojant laivą galėtų paaiškėti, kas jo borte pramušė tris skyles.

„Įsivaizduokite, kad vedant laivą uosto farvateriu jis imtų skęsti, būtų rimti reikalai. Atstumas iki mūsų doko gal ir nėra didelis, bet leidimas turi būti duotas“, – patikino A. Butkus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laivas registruotas Norvegijoje, Klaipėdoje jų vardu veikia įgalioti atstovai, prašę pilies uosto darbuotojus neišduoti jų pavardžių ir kontaktų.

Geras dalykas yra tai, kad pasvirus laivui į upę neišsiliejo naftos produktai. Bonų ir absorbinės užtvaros teršalus būtų sulaikiusios, bet šį kartą jos liko švarios.

„Tai, kas atsitiko norvegų laivui, nėra kasdienis įvykis. Bene šiemet kitame miesto gale žvejų uostelyje buvo beskęstąs dar vienas laivas. Bet ne daugiau“, – paaiškino A. Butkus.