Pereiti į pagrindinį turinį

Dangoraižiai Klaipėdoje išgyvena agoniją

2012-12-03 05:00
Dangoraižiai Klaipėdoje išgyvena agoniją
Dangoraižiai Klaipėdoje išgyvena agoniją / Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdiečiai gyventi padangėse nelinkę. Ne vienas daugiaaukštis, prieš keletą metų išdygęs uostamiestyje, iki šiol pustuštis. Analitikai mano, kad tai lėmė ne tik ekonominės priežastys, bet ir mūsų žmonių mentalitetas.

Statytojų viltys ir realybė

Pačiame aukščiausiame Klaipėdos pastate – 34 aukštų name Gandrališkių kvartale jau ne vienerius metus nepavyksta išparduoti dalies butų. Neoficialiais duomenimis, iš 164 neparduoti 59 butai.

Taikos prospekte esančiame viename daugiaaukščių iš 124 butų 71 yra laisvas.

Atokiau nuo miesto centro esantys keli daugiaaukščiai taip pat negali pasigirti apgyvendinę visus butus. Viename jų iš 120 butų – 36 laisvi. Kitame – laisvi 114 butų iš 138.

Tačiau Dragūnų kvartale 19 aukštų name visi butai jau išparduoti. Pasak analitikų, tai – sėkmingas paradoksas kitų Klaipėdos daugiaaukščių atžvilgiu.

Dragūnų kvartale statomas dar vienas aukštas pastatas, tačiau trečiajame šių metų ketvirtyje čia butų dar niekas nepardavinėjo.

Įklimpo visi

Yra daugiaaukštis Klaipėdoje, kuris stovi beveik visiškai tuščias, o butus naujame name rezervavę pirkėjai liko ir be pinigų, ir be būsto. Statytojai bankrutavo, o paskolas iš bankų pasiėmę ir pradinius įnašus už butus jiems sumokėję pirkėjai teisybės tebeieško teismuose. Taigi klientai tapo eiliniais kreditoriais, kurie nežinia kada atgaus savo įnašus.

Ne vieną daugiaaukščių statytoją įklampino ūkio pakilimo sukelta euforija, kad investicijos greitai sugrįš. Tačiau realybė pasirodė kitokia. Po ekonominio nuosmukio pastatai lig šiol stovi pusiau tušti, nemažai statybinių bendrovių bankrutavo.

Ne mažiau nukentėjo ir statybų projektus finansavę bankai. Neoficialiais duomenimis, bent keli nauji daugiaaukščiai Klaipėdoje perduoti bankams. Todėl būtent jie kontroliuoja būsto pardavimo kainas ir neleidžia jų pardavinėti pigiau.

Tačiau ekspertų įsitikinimu, toks bandymas įvesti kainų reguliavimą rezultato greičiausiai neduos. Spėjama, jei nebus rinkos pakilimo, tokia politika vargu ar pasiteisins.

Kaltas mentalitetas?

Kaip jau įsitikino visi rinkos dalyviai, gyvenimas dangoraižyje su labai gražiu vaizdu pro langą žmonėms nėra patrauklus.

Nekilnojamojo turto agentūros vadovas Algimantas Bružas patvirtino, kad mažaaukštė statyba klaipėdiečius vilioja labiau.

Esą dangoraižiai nepopuliarūs ir Kaune. Ten pastatytas 20 aukštų namas nesulaukia populiarumo – kauniečiai nelinkę keltis gyventi į daugiaaukščius.

„Daugiaaukščiai tikrai neturi tokios paklausos, kokios tikėjosi statytojai. Jų užpildymas yra kritiškai mažas“, – tvirtino A.Bružas.

Pasak ekspertų, kodėl žmonės nenori gražaus vaizdo pro dangoraižio langą, greičiausiai lemia mentalitetas. Lietuviai esą labiau linkę prie kažko stabilesnio, žemesnio, su mažu žemės sklypeliu.

„Tas masinis judėjimas į priemiesčius tai tarsi paliudija. Kainos buvo panašios: ar daugiaaukštyje su gražiu vaizdu, ar priemiestyje su žemės sklypeliu. Pasirinkimas labiau krypdavo į priemiestį, arčiau žemės“, – teigė A.Bružas.

Daugiaaukščius statytojai esą labai vertino būtent už įspūdingus vaizdus pro langą. Jie sukėlė didžiules parduodamų butų kainas. O tai stabdė pardavimus.

Vidutinė kvadratinio metro kaina daugiaaukščiuose Klaipėdoje šiuo metu yra nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. litų.

„Kai virsmas krypo kita linkme, kai krito paklausa, įsisiūbavo krizė, mes iki šiol turime tą patį rezultatą. Tie, kas nespėjo su pirkimų bumu, daugiaaukščiuose labai mažai ką pardavė“, – konstatavo A.Bružas.

Planuose – tik aukštyn

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patvirtino, kad ateityje uostamiestyje numatyta statyti aukštesnius nei 30 metrų, tai yra daugiau nei 10 aukštų, daugiabučius.

Tačiau kada jie bus pradėti statyti, niekas nesiryžtų spėlioti.

„Buvo patvirtintas Klaipėdos miesto aukštų pastatų specialusis planas. Pagal jį numatoma, kad mieste atsiras daugiaaukščių“, – sakė G.Pocius.

Atskirose miesto zonose numatytas skirtingas statinių aukštingumas. Aukštesnių pastatų už tą, kuris jau stovi Gandrališkėse, daugiau statyti Klaipėdoje neketinama.

Planuojama, kad netoli prekybos centro „Šilas“ turėtų iškilti dar du aukšti pastatai.

Maždaug prieš pusantrų metų buvo išduotas leidimas statybai dviem aukštiems pastatams Minijos ir Bijūnų gatvių sankryžoje. Čia ketinama pastatyti 25 aukštų daugiabutį, o greta – daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, ketvirtame aukšte abu statiniai turėtų būti sujungti galerija. Statytojas – viena estų kompanija.

Kol kas daugiausia tik palnuojama. Kad kas nors būtų pateikęs daugiaaukščio statinio projektą dėl leidimo statybai Klaipėdoje, pastaruoju metu Nuolatinėje statybos komisijoje nepasitaikė.

„Visi dabar šį procesą yra sustabdę, laukia geresnių laikų. Bet ateityje miestas kaip urbanizuota teritorija turėtų nustoti vystytis į plotį, o užstatymas daugiau tankėtų ir kiltų aukštyn“, – planus dėstė G.Pocius.

Nekilnojamojo turto rinkos situacija Klaipėdoje

Per 2012 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse parduota 120 naujos statybos butų, o tai yra 2,3 karto daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį.

Klaipėdos mieste naujos statybos butų parduota net keturis kartus daugiau nei trečiąjį 2011 m. ketvirtį.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, 2012 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje sudaryta 510 būsto pardavimo sandorių, t.y. beveik 2 proc. daugiau nei ankstesnį šių metų ketvirtį.

Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje per trečiąjį 2012 m. ketvirtį nupirkta apie 60 naujų butų, panašiai kaip ir ankstesniais šių metų ketvirčiais.

Klaipėdoje pardavimų atsigavimą analitikai sieja su žemomis banko palūkanomis, dvigubai išaugusia nekilnojamojo turto pasiūla.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduodama 700 butų, bendras plotas apie 47 tūkst. kv. m.

Per metus vidutinė naujos statybos butų kaina Klaipėdoje sumažėjo 3 proc., tai yra iki 4 tūkst. 190 litų už kvadratinį metrą.

Įvertinus būsto pardavimo sandorių ir gyventojų skaičiaus santykį, Lietuvoje aktyviausi būsto pirkėjai yra klaipėdiečiai. Klaipėdoje per trečiąjį šių metų ketvirtį tūkstančiui gyventojų teko 3,2 pardavimo.

Registrų centro duomenimis, 2012 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje labiausiai perkami buvo 50–65 kv. m ploto naujos statybos butai, kurie sudarė 70 proc. pardavimų sandorių.

69 proc. naujos statybos butų sandorių vertė svyravo tarp 200 ir 300 tūkst. litų.

Registrų centro duomenimis, Klaipėdoje populiariausi išlieka senos statybos 1 kambario butai, kurių plotas iki 30 kvadratinių metrų.


Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų