Piltuvo formos oro masių stulpas fotografuotas apie 13 val. Šakininkų kaime, Pagėgių savivaldybėje.

Netrukus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Orų entuziastai“ gyventojai paviešino ir daugiau šio reiškinio fotografijų, pranešdami, kad viesulas juda Rusijos pusės link ir gal būt jau netrukus pasieks Sovetską.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus sinoptikė Teresė Kaunienė tikino, kad toks reiškinys visiškai nebūdingas šiam metų laikui.

„Nedideli viesulai gali susiformuoti balandžio pabaigoje arba gegužę. Šiuo metu nėra jokios sinoptinės situacijos, tokiam reiškiniui. Gal būt tai galėjo lemti dviejų skirtingų oro masių susidūrimas, tačiau didelio temperatūrų skirtumo nematau. Iš šiaurės juda šaltesnė oro masė, o iš pietų – šiltesnė. Pietuose dabar gali būti apie septynis laipsnius šilumos, o Žemaitijoje – 2–3 laipsniai šilumos“, – klabėjo sinoptikė.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Orų entuziastai“ nuotr.

Vis tik apžiūrėjusi nuotraukas, A.Kaunienė įsitikino, kad gyventojai tikrai fiksavo aukštesnio slėgio sūkurį.

„Nežinau net ką pasakyti, susisuko jis ir išsisuks. Pavasariui tai nėra būdingas reiškinys. Bet žalos jis nepadarys. Susidaro tokie reiškiniai dėl terminio kontrasto. Vadinasi ten yra šioks toks kontrastas. Sukinukas užsisuko šiek tiek aukščiau, debesyse, bet, mano supratimu, jis visai nepavojingas“, – paaiškino A.Kaunienė.

Jei pagėgiškiai retokai stebi tokias gamtos išdaigas, tai klaipėdiečiai nedidelius viesulus virš jūros yra stebėję ne kartą.

Dažniausiai pajūryje jie kildavo karštomis vasaromis, tačiau piltuvo formos sūkurį gyventojai pajūryje yra fiksavo praėjusių metų spalį. Tą kartą sinoptikus taip pat stebino tai, kad viesulas matytas rudenį, kada jų retai pasitaiko.

Viesulas – lokalus meteorologinis reiškinys, kuris susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi. Viesulo viduje atmosferos slėgis žemesnis nei jo išorėje dėl išcentrinės jėgos ir labai staigaus oro vėsimo.