2015-aisiais uostamiestyje bedarbių buvo mažiau nei 2014 m. Laisvomis darbo vietomis aktyviau domėjosi svetimšaliai. Specialistų teigimu, didėjo ir siūlomas darbo užmokestis.

Mažėjo bedarbių

Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, 2015 m. nedarbo lygis susitraukė apie 11 proc.

Praėjusių metų sausį uostamiestyje buvo įregistruota 7,3 tūkst. nedirbančių asmenų, o gruodį – visu tūkstančiu mažiau.

Kaip įprasta, nedarbo lygio mažėjimas fiksuojamas vasaros pradžioje, kai darbo rinka tampa aktyvesnė.

Nedarbas mažėjo ir palyginti su ankstesniais metais. 2014-aisiais per mėnesį vidutiniškai būta apie 7,2 tūkst., o 2015 m. – 7 tūkst. bedarbių.

Ilgalaikiai nesujudo

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo Egidijaus Palevičiaus teigimu, 2015 m. didžiosios dalies bedarbių amžius siekė nuo 30 iki 49 metų, apie 20 proc. visų nedirbančių sudarė jaunuoliai iki 29 metų, apie 37 proc. – vyresni nei 50 metų asmenys.

Kiek daugiau nei pusė visų bedarbių – jokios kvalifikacijos neturintys žmonės, apie 11 proc. nedirbančiųjų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Nors Klaipėdoje bei aplinkiniuose miestuose darbo neturinčiųjų gretos retėjo, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius pakito labai nežymiai. 2015 m. sausį Klaipėdoje pastarųjų užfiksuota 807, o gruodį – 727.

Būta bankrotų

Mažėjant nedarbui, išaugo ir laisvų darbo vietų pasiūla. 2015 m. uostamiestyje užregistruota 19,2 tūkst., o 2014 m. – 16,8 tūkst. laisvų darbo vietų.

Tiesa, ne visiems verslininkams šie metai buvo sėkmingai. Klaipėdos teritorinė darbo birža per 2015-uosius buvo informuota apie daugiau nei keturias dešimtis bankrotų, porą kartų – apie darbuotojų grupių atleidimus.

Tačiau skyriaus vedėjas pastebėjo, kad esminių nuosmukių ar masinių atleidimų, galėjusių sukrėsti darbo rinką, nepastebėta.

Užmokestis augo

„Dideles įsidarbinimo galimybes turėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, kepėjai ir konditeriai, elektrikai, suvirintojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, santechnikai, statybininkai, pardavėjai, virėjai, pardavimo vadybininkai“, – dėstė E.Palevičius.

Mažiausiai galimybių susirasti darbą turėjo teisininkai, ekonomistai, buhalteriai ir apskaitininkai, verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai, vaikų priežiūros darbuotojai.

Atlyginimai, priklausomai nuo kvalifikacijos, svyravo nuo 325 iki 2 900 eurų.

„2015-aisiais darbdavių siūlytos algos buvo didesnės nei ankstesniais metais“, – pastebėjo E.Palevičius.

Susidomėjo užsieniečiai

Į Klaipėdą bei aplinkinius miestus, kaip patrauklią vietą įsidarbinti, vis aktyviau žvalgėsi ir svetimšaliai.

2015 m. gauta daugiau nei 1,5 tūkst. prašymų dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo, pernai tokių prašymų buvo vos daugiau nei 1 tūkst.

2015 m. didžiąją dalį užsieniečių, atvykusių dirbti į Lietuvą, sudarė ukrainiečiai, ypač išaugo Moldovos, didėjo dirbančių Gruzijos piliečių skaičius.

Akivaizdžiai susitraukė atvykstančiųjų iš Kinijos gretos. 2014 m. Klaipėdoje dirbti norėjo daugiau nei pusšimtis kinų, o šiemet – 8.